Centralizuoti vidurinės mokyklos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros vertinimai: populiacijos analizė

Santrauka

Tyrimo tikslas yra išanalizuoti vidurinių mokyklų mokinių populiacijos (nėra imties sudarymo paklaidų) lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, dėmesį skiriant lyčių skirtumams, ir sudaryti modelius pasiekimams prognozuoti. Straipsnyje nagrinėjami Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) ir Valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) rezultatai, neanalizuojant egzamino užduočių turinio ir kokybės. Nagrinėti visų Lietuvos vidurinių mokyklų mokinių, kurie 2014–2018 m. laikė egzaminus, individo lygmens duomenys. Kartu su brandos egzamino rezultatais analizuojami tų pačių mokinių PUPP pasiekimų rezultatai.
Nustatytos skirtingos nacionalinių centralizuotų ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatų tendencijos. Lyčių skirtumas stebimas ir tarptautiniuose, ir nacionaliniuose tyrimuose, o miesto ir kaimo vietovių skirtumai – tik tarptautiniuose tyrimuose. PUPP pasiekimų skirstinys yra artimas varpo formos kreivei, o VBE neatitinka normaliojo skirstinio, pasižymi teigiama asimetrija. VBE egzaminų skalėje yra trūkis (laikoma, kad jei mokinys gauna nuo 1 iki 15 balų, jis neišlaiko egzamino ir vertinimas lygus 0), tai komplikuoja analizę, apsunkina palyginimą ir nėra teisinga edukologinės perspektyvos požiūriu.
Centralizuoti mokinių vertinimai turi skirtingus tikslus, remiasi skirtingomis metodologijomis, tačiau kiekvienas iš jų suteikia vertingos informacijos apie mokinių gebėjimus ir turėtų būti naudojamas ugdymo efektyvumui gerinti ir švietimo politikai tobulinti.