Žymių sporto pasiekimų turinčių ir jų neturinčių magistrantų emocinė inteligencija, psichologinė gerovė ir savikontrolė

Santrauka

Tyrimo tikslas – atskleisti antrosios studijų pakopos studentų emocinio intelekto, psichologinės gerovės ir savikontrolės ypatumus bei šių konstruktų komponentų tarpusavio sąsajas, pasiūlyti modelius psichologinės gerovės komponentų vertėms prognozuoti. Tyrime naudota Schutte emocinės inteligencijos klausimynas, Ryff psichologinės gerovės vertinimo bei Tangney savikontrolės vertinimo skalės. Tyrime savanoriškai dalyvavo 65 antrosios pakopos studentai: 33 vyrai ir 32 moterys, 14 iš jų turėjo aukštų sporto pasiekimų. Nustatyta, kad vyrų emocijų suvokimo ir emocijų valdymo įverčiai reikšmingai aukštesni nei moterų. Pasiekusių aukštų rezultatų sporte studentų visų komponentų įverčiai aukštesni nei nepasižymėjusių sporte, tačiau tik emocijų suvokimo ir emocijų naudojimo komponentų įverčiai reikšmingai aukštesni. Psichologinės gerovės komponentų įverčių vidurkių skirtumai lyties atžvilgiu buvo statistiškai reikšmingi. Aukštesni šie moterų įverčiai: meistriškumas aplinkoje, gyvenimo tikslai ir asmeninis tobulėjimas, o vyrų – autonomija bei pozityvūs santykiai. Pasiekusių aukštų sporto rezultatų studentų tik autonomijos komponento įverčių vidurkis reikšmingai aukštesnis nei nepasižymėjusių sporte studentų. Konstrukto savikontrolės komponentų savidisciplinos ir patikimumo įverčiai buvo reikšmingai aukštesni vyrų nei moterų, o komponento neimpulsyvus veikimas aukštesnis moterų nei vyrų. Pasiūlyti modeliai psichologinės gerovės komponentų vertėms prognozuoti.