Ar gali padidintos energetinės vertės dieta veikti didelio meistriškumo sportininkų fizinį parengtumą?
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2020.139.12Pagrindiniai žodžiai:
sportininkai, rengimas, racionali mityba, fizinis parengtumas, energijos suvartojimasSantrauka
Tyrimo tikslas – nustatyti, ar gali padidintos energetinės vertės dieta veikti didelio meistriškumo sportininkų fizinį parengtumą, ir gautus duomenis palyginti su mažesnio meistriškumo sportininkų, kurie maitinasi įprastu būdu, parengtumo duomenimis.
Buvo ištirta trijų ugdančių skirtingus fizinius gebėjimus sporto šakų 90 sportininkų, kurių paros maisto raciono energetinė vertė buvo didesnė nei mažesnio sportinio meistriškumo sportininkų. Ekspermentinių pogrupių sportininkai mūsų sudarytos sudėties, padidintos energetinės vertės maisto racioną vartojo 3 mėnesius. Sportininkų vartojamų maisto produktų sudėčiai ir jų energetinei vertei įvertinti buvo taikyta Steptoe ir kt. (1995) anketa. Tiriamųjų sportininkų fizinio parengtumo rodikliai buvo įvertinti prieš eksperimentą ir po jo trimis būdingais tai sporto šakai fizinių gebėjimų testais.
Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad paruošti padidintos energetinės vertės maisto racionai, vartojami savaitės trukmės treniruočių mikrociklų metu, turėjo didesnę teigiamą įtaką įvairių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkų fizinio parengtumo rodiklių kaitai palyginti su mažesnio sportinio meistriškumo sportininkų fizinio parengtumo rodiklių pokyčiais. Didesnis rezultatų progresas buvo nustatytas atliekant ištvermės reikalaujančius fizinius pratimus. Vis dėlto daugumos visų trijų sporto šakų eksperimentinių pogrupių fizinio parengtumo testų rodiklių pokyčiai nebuvo statistiškai patikimi. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad padidintos energetinės vertės racionas yra reikšmingas, tačiau nėra svarbiausias sportininkų fizinį parengtumą sąlygojantis faktorius.
