Vadovaujančiojo ir mokymo personalo pasirengimas inkliuzinėje mokymosi aplinkoje ugdyti studentų sociokultūrinę kompetenciją

Santrauka

Inkliuzinis ugdymas užtikrina studentų su negalia (bendravimo, regėjimo, klausos, judėjimo ir mišri negalia) adaptaciją socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Šiame straipsnyje siekiama nustatyti vadovaujančiojo ir mokymo personalo pasirengimo lygį ugdyti studentų sociokultūrinę kompetenciją inkliuzinėje mokymosi aplinkoje. Lygio vertinimas remiasi integraciniu požiūriu į švietimą ir Bronfenbrenerio ekologine vystymosi teorija. Inkliuzinės mokymosi aplinkos organizavimo komponentai (žmogaus sukurta, socialinė ir fizinė veikla) leido nustatyti bendro pasirengimo aspektus (žinias apie negalią ir jos rūšis, teigiamą motyvaciją įgyvendinti inkliuzinį ugdymą, norą dirbti kartu ir bendravimo įgūdžius). Šiame tyrime dalyvavo 626 respondentai, iš jų 262 vadovaujančiojo ir mokymo personalo atstovai, 290 studentų (iš jų 65 studentai su negalia) ir 74 studentų šeimos (įskaitant 22 studentų su negalia šeimas). Maskvos srities kolegijose ir universitetuose respondentų bendras pasirengimo lygis buvo aukštas – 91,25 proc. studentų su negalia ir 77,5 proc. jų šeimų, vidutinis – 45 proc. vadovaujančiojo ir mokymo personalo, žemas – 33,75 proc. studentų be negalios ir 23,75 proc. jų šeimų. Siekiant efektyvios integracijos patartina reguliariai rengti seminarus ir susitikimus vadovaujančiajam ir mokymo personalui.
Tai padėtų apibendrinti patirtį sprendžiant problemas, susijusias su studentų sociokultūrinės kompetencijos ugdymu, studentų šeimomis, visuomeninių organizacijų atstovais ir darbdaviais. Socialinės ir kultūrinės kompetencijos ugdymas padidina studentų aktyvumą ir vienodą dalyvavimą sociokultūrinėje veikloje, todėl būtina stebėti visų inkliuzinės mokymosi aplinkos dalyvių pasirengimą.