Mokytojų, ugdančių specialiųjų poreikių vaikus, bendradarbiavimas inkliuzinės aplinkos kūrimo kontekste
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2020.138.11Pagrindiniai žodžiai:
mokytojo kompetencija, inkliuzija, specialiųjų poreikių vaikai, bendradarbiavimas komandojeSantrauka
Šio tyrimo aktualumą lemia tai, kad pastaruoju metu vis daugiau tėvų, auginančių specialiųjų poreikių vaikus, dažniau renkasi ne specialiąsias, o bendrojo lavinimo mokyklas. Vis dėlto dauguma mokytojų, dirbančių su šiais vaikais, dėl žinių stokos susiduria su sunkumais. Tyrimo tikslas – parengti ir aprobuoti ugdymo proceso dalyvių – pedagogų, specialistų, tėvų – darbo komandoje kompetencijų optimizavimo programą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrime dalyvavo keturių miestų 17 ugdymo įstaigų 152 pedagogai. Respondentai atrinkti atsitiktinės atrankos metodu. Didžioji dalis tiriamųjų (121; 79,6 proc.) buvo pedagogai: vieni turėjo darbo su specialiųjų poreikių vaikais patirtį, kiti žinojo, kad tokie vaikai artimiausiu metu ateis į jų klases. Šis tyrimas parodė, kad efektyvus komandinis darbas (mokytojai, specialistai, tėvai) yra veiksminga priemonė sprendžiant iškilusias problemas bendrojo lavinimo mokykloje. Buvo vykdoma socialinė-psichologinė švietimo programa
„Mokytojų, dirbančių inkliuzinėje aplinkoje, komandinio darbo bendradarbiavimo strategijos“. Ši programa pagrįsta Hackman efektyvios organizacijos valdymo modelio teorija. Šiuo atveju tikslas buvo įsisavinti sėkmės etapus padedant specialiųjų poreikių mokiniams mokytis ir tobulėti. Gauti rezultatai patvirtina sukurtų sociologinių-psichologinių priemonių rinkinio, skirto optimizuoti komandinį valdymą, sąveiką ir didina inkliuzinių ugdymo įstaigų pedagogų pasirengimo bendradarbiauti naudą. Buvo įrodyta, kad pedagogai gali sėkmingai padėti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, pritaikydami sėkmingo komandinio bendradarbiavimo modelį bei pasitelkdami konsultuojamojo ugdymo mokymus. Taip pat buvo nustatyta, kad inkliuzinių mokyklų mokytojai, norėdami sėkmingai padėti specialiųjų poreikių vaikams, turi būti komandinio bendradarbiavimo strategijų valdymo meistrai. Kita vertus, savo įgytomis kompetencijomis jie sukūrė patikimą palaikymo komandą, kuriai vadovavo koordinatorius, padėjęs kryptingai, nuosekliai kurti inkliuzinę aplinką mokymo(si) procese. Bendra visų komandos narių veikla ir partnerystė padėjo pagerinti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, mokymąsi ir tobulėjimą, psichologinis klimatas klasėse tapo komfortiškesnis, išaugo ugdymo proceso dalyvių darbo komandoje kompetencijų lygis.
