Individualios sveikatą stiprinančios programos veiksmingumas studentų fiziniam ir funkciniam parengtumui
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2020.138.6Pagrindiniai žodžiai:
studentai, adaptacija, fizinis ugdymas, funkcinis pajėgumasSantrauka
Straipsnyje pateikiami fizinio ugdymo programos, orientuotos į individualų sveikatos stiprinimą, veiksmingumo rezultatai. Buvo tirtas I kurso studentų fizinis ir funkcinis parengtumas. Tyrime dalyvavo studentai vaikinai (n = 45), kurie neturėjo sveikatos sutrikimų ir kurių vidutinis amžius 17,68 ± 0,74. Jie buvo suskirstyti į kontrolinę (n = 23) ir eksperimentinę (n = 22) grupes.
Kontrolinės grupės fizinio ugdymo pratybos buvo vykdomos pagal standartinę aukštosios mokyklos fizinio ugdymo programą. Eksperimentinės grupės studentai dalyvavo individualioje sveikatą stiprinančioje fizinio ugdymo programoje, kurios pagrindas aerobinės krypties bėgimo programa, parengta remiantis Cooper (1968): fizinis krūvis buvo individualizuojamas pagal skirtingą asmens fizinio parengtumo laipsnį. Abiejose grupėse pratybos truko po 110 minučių, jos buvo vykdomos du akademinius semestrus du kartus per savaitę. Pratybose daugiausia laiko buvo atliekami aerobiniai pratimai, kurių metu širdies susitraukimų dažnis buvo 100–160 tvinksnių per minutę. Be to, be teorinės dalies, pratybose buvo atliekami pratimai greitumui, koordinacijai, lankstumui. Studentų fizinis parengtumas buvo nustatytas atliekant motorinius testus (3000 m ir 100 m bėgimas; šuolis į tolį iš vietos; prisitraukimai prie skersinio). Studentų funkciniam pajėgumui nustatyti taikytas Martine-Kušelevskio testas. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinį paketą IBMSPSS Statistics 25. Tyrimo rezultatai patvirtina teigiamą individualios sveikatos gerinimo fizinio ugdymo programos poveikį studentų fiziniam ir funkciniam pasirengimui. Tai patvirtino statistiškai reikšmingai geresni studentų fizinio parengtumo rodikliai po pedagoginio eksperimento, taip pat ir geresnė jų širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į standartinę apkrovą. Fizinio ugdymo programos, kuriose fizinis aktyvumas yra reguliuojamas atsižvelgiant į kiekvieno studento funkcinį parengtumą naudojant širdies ritmo matavimo prietaisą, pagerina studentų fizinę būklę bei leidžia geriau įvertinti studentų adaptaciją fiziniam krūviui. Šio tyrimo rezultatai gali padėti universiteto dėstytojams pagerinti studentų sveikatą taikant metodus ir priemones, padedančias studentams suprasti individualių pratimų ir fizinio krūvio svarbą siekiant sveikatos tikslų.
