Šeima! Ach, toji šeima!” Kaip šeima vaizduojama ugdomajame kontekste XIX-XX amžių rinktiniuose literatūros darbuose

Santrauka

Remiantis atrinktais literatūros kūriniais, prašytais XIX – XX amžiais, šeima vaizduojama, kaip ugdomoji aplinka. Pedagoginiai šios temos tyrinėjimai suintensyvėjo Lenkijoje padalijimų metu. Tą paskatino unikalus vaidmuo priskiriamas šeimos namams, kuriuos sudaro tėvai, seneliai ir kiti šeimos namai. Tuo laikotarpiu šeima buvo laikoma bendrųjų vertybių saugotoja ir istorijos mokytoja. Šeimos šaknis maitino tradicijos ir pagarba lenkų kalbai, literatūrai, istorijai, papročiams ir elgesio normoms. Šeima tapo “pirmojo mokytojo“ sinonimu kiekvieno individo gyvenime. Be to, šeima simbolizavo gyvenimo stabilumą, šeimos meilę, šilumą ir vietą, kur   žmogus galėjo patirti saugumo jausmą. Tokiu būdu, šeimos bruožai pateikiami šiame straipsnyje įrodo, kad žmogaus ryšiai su „mažąja tėvyne“ turi įtakos jo, kaip suaugusiojo, gyvenime ir apibrėžia jo šaknis. Savo ugdymo sampratoje, M. Lukšienė taip pat pabrėžia esminį šeimos vaidmenį jaunosios kartos ugdyme.