Mokyklų savarankiškumas ir ugdymo kokybė Lietuvoje
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2014.004Pagrindiniai žodžiai:
tarptautinis PISA 2012 švietimo tyrimas, mokyklų savarankiškumas, ugdymo kokybėSantrauka
Straipsnyje aptariamos galimos mokyklų ir jų vadovų savarankiškumo sąsajos su ugdymo kokybe. 2013 m. pabaigoje paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA 2012 duomenys apie moksleivių pasiekimus gamtamokslinio, matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų srityse parodė, kad Lietuvos moksleivių rezultatai vidutiniški. Geriausi rezultatai buvo pasiekti gamtamokslinio ugdymo srityje, kur Lietuva užėmė 30 vietą iš 65 tyrime dalyvavusių šalių ir teritorijų. Matematinio raštingumo srityje Lietuva liko 37-a, skaitymo gebėjimų – 39-a. Tyrimo komentatoriai atkreipė dėmesį į aukštas šiaurės kaimynių – Estijos ir Suomijos – užimtas vietas. Kai kurie autoriai, pvz., P. Sahlbergas, aiškina šiuos pasiekimus aukštu mokyklų savarankiškumo lygiu. Lietuvoje atliktų apklausų duomenimis, šalies mokyklų vadovai mano, kad šalies švietimo sistema yra pernelyg centralizuota ir kad mokyklų vadovų įgaliojimai turėtų būti didesni. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimai bei naujoji ilgalaikė švietimo strategija taip pat esminių pokyčių šioje srityje nenumato. Jeigu prielaida, kad didesnis mokyklų savarankiškumas turi teigiamos įtakos švietimo kokybei, yra teisinga, Lietuvos švietimo rezultatai tarptautiniuose tyrimuose ir toliau išliks vidutiniški.
