Menininko ir mokytojo vaidmenų derinimas: būsimųjų teatro mokytojų veiklos tyrimų analizė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama, kaip skirtingai suprantamas menų mokytojo atliekamas menininko vaidmuo ir kokios iškyla problemos, derinant menininko ir mokytojo vaidmenis. Pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, parodantys, kaip būsimieji teatro mokytojai suderina menininko ir mokytojo vaidmenis, kurdami etiudą (trumpą vaidinimą) ir mokydami bei ugdydami jame vaidinančius mokinius. Duomenys gauti atlikus jų meninės ir pedagoginės veiklos tyrimo ataskaitų (N – 24) kokybinę analizę. Ataskaitose nerasta teiginių, kurie rodytų, kad menininko ir mokytojo vaidmenys laikomi priešingais vienas kitam ar sunkiai suderinamais. Būsimieji teatro mokytojai atlieka šių vaidmenų derinius (menininko mokytojo, menininko ir mokytojo specialisto, mokytojo menininko) skirtingose bendravimo situacijoje. Kiekvienu šiuo deriniu siekiama vis kitokių tikslų, atitinkamai atskleidžiama vis kitokia menininko ir mokytojo vaidmenų turinio dalis. Pagrindinės vaidmenų derinimo kliūtys yra susijusios su mokytojo vaidmens atlikimu: jis nepakankamas dėl pedagoginio darbo patirties stokos, susitelkimo į kūrybą vaizduotėje bei teorinių žinių trūkumo. Pažymėtina, jog nors būsimieji teatro mokytojai ir suderina vaidmenis, tačiau daro tai intuityviai, neįsisąmonindami paties derinimo vyksmo. Apie vaidmenų derinimą būtina teikti žinių studijų procese. Tai leistų geriau suprasti menininko ir mokytojo vaidmenų turinį, sąmoningiau naudoti jų derinius, skirti pakankamą dėmesį menininko vaidmeniui mokinių meninės kūrybos ir ugdymo procese.