Mokymasis pasitelkiant tyrimus: humanitarinių mokslų atgaivinimas
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2017.14Pagrindiniai žodžiai:
dalyvaujamasis mokymas, mokymasis pasitelkiant tyrimą, empiriniai metodai, darbas grupėmis, raidos procesas, ilgalaikis poveikisSantrauka
Šiame straipsnyje teigiama, kad humanitarinių studijų kokybę gali smarkiai pakelti ne paskaitos ar seminarai, bet pačių studentų atliekami tyrimai. Siekiama parodyti, kad studentų įtraukimas į tyrimų vykdymą ir mokymąsi pasitelkiant tyrimus turi didelį potencialą įgalinant studentus ir formuojant jų ateities akiratį. Straipsnyje pateiktos veiklos buvo išplėtotos vykdant Empirinių tyrimų vykdymo ir jų plėtros projektą (angl. The Research and Development in Empirical Studies – REDES), kuris buvo pradėtas 2002 metais. Sujungęs penkių šalių iš trijų žemynų tyrėjų grupes, projektas veikė apie dešimtmetį kaip tarptautinė tyrėjų grupė, kurios tikslas buvo tirti kultūrą, literatūrą ir medijas (žiniasklaidą) daugiakultūriu aspektu.
Straipsnyje nagrinėjamas vienas konkretus tarpkultūrinio tyrimo atvejis, kuris gali būti naudingas kitiems tyrėjams, siekiantiems ugdyti naujas savarankiškai ir kritiškai mąstančias studentų kartas, kurios stengiasi suvokti save, bendradarbiauti, suprasti kultūrinius reiškinius iš mokslinės perspektyvos ir reflektuoja, kaip jų veikla pakeitė juos pačius bei kitus žmones.
Šiame atvejo tyrime pasitelkti trys metodai, kuriais buvo vertinamas projekto poveikis jo dalyviams. Visi pasitelkti metodai yra komplementarūs, t. y. papildo vienas kitą ir teikia įvairaus pobūdžio duomenis. Tarp taikomų metodų yra kiekybinė ir kokybinė dalyvių charakteristika, iš projekto dalyvių pastabų apie projektą sudaryto tekstyno analizė, siekiant atskleisti kalbos dėsningumus, bei kokybinė šių atsakymų analizė.
Nors pasirinktas tyrimo planas neleidžia nustatyti programos ir rezultatų priežastinių ryšių, tačiau galima drąsiai teigti, kad rezultatai byloja apie projekto motyvacinę ir intelektinę sėkmę.
