Būsimųjų meno dalykų mokytojų tyrėjo kompetencijos ugdymas magistrantūros studijų metu

Santrauka

Nagrinėjamos būsimųjų meno dalykų (dailės, muzikos, šokio ir teatro) mokytojų tyrėjo kompetencijos problemos aktualumą pagrindžia pastaruoju metu išaugęs dėmesys mokytojų kompetencijų ugdymo kokybei, kuri yra akcentuojama Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo  dokumentuose bei mokslininkų tyrimuose. Meno dalykų mokytojų tyrėjo kompetencijos ugdymą komplikuoja šių studijų tarpdalykinis ryšys, kuris glūdi dviejų ugdymosi sričių – meno ir ugdymo – sluoksniuose. Todėl meno dalykų mokytojų tyrėjo veikla reikalauja ne tik socialinių mokslų tyrimo teorijų ir metodologijų išmanymo, bet ir meninės raiškos formų bei priemonių suvokimo ir gebėjimų jas taikyti, siekiant tyrimo tikslų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad būsimieji meno dalykų pedagogai įžvelgia akivaizdžią tyrėjo kompetencijos naudą ne tik savo pedagoginėje, bet ir meninėje veikloje. Jų teigimu, ši kompetencija jiems padeda pagilinti profesines žinias, spręsti pedagogines ir menines problemas, vertinti edukacines situacijas, tobulinti meninio ugdymo kokybę mokykloje. Magistro studijų metu ugdytas tyrėjo kompetencijas apklaustieji vertina dvejopai: vienas jiems pavyko įgyti ar patobulinti, kitos dar kelia problemų. Abi šios tyrėjo kompetencijų ugdymosi dimensijos išsiskiria į dvi kategorijas – teorinės analizės ir empirinio tyrimo gebėjimus. Studentų teigimu, jie puikiai geba ieškoti ir analizuoti literatūrą, tačiau sunkumų sudaro užsienio literatūros skaitymas ir suvokimas. Studentai geba formuluoti tyrimo problemą, tačiau jiems sunku ją įžvelgti analizuojant ugdymo kontekstus. Pasirinkti tyrimo metodus ir numatyti tyrimo strategijas, studentų požiūriu, jiems sekasi, tačiau kurti tyrimo instrumentus ir interpretuoti tyrimo duomenis vis dar sunku, net ir studijuojant antrame kurse. Nors formuluoti tyrimo išvadas užtrunka, tačiau studentai teigia, kad pristatyti tyrimo rezultatus jiems nėra sudėtinga.