LR BK įtvirtintos seksualinio priekabiavimo veikos teisinio reguliavimo Lietuvoje atitiktis ultima ratio principui

Santrauka

ES pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenimis apytiksliai apskaičiuota, kad visose ES valstybėse narėse seksualinį priekabiavimą patyrė nuo 83 mln. iki 102 mln. moterų. Europos Sąjungos institucijų teisės aktais ir Europos mastu atliktais tyrimais nuosekliai formuotas suvokimas, jog seksualinis priekabiavimas yra paplitusi nusikalstama veika, kuri pažeidžia pagrindines asmens teises bei laisves, paskatino valstybes nares užimti aktyvią poziciją kovoje su minėtu elgesiu.

Nepaisant to, jog seksualinio priekabiavimo veika Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse kriminalizuota jau seniai, teismų praktika baudžiamosiose seksualinio priekabiavimo bylose yra itin skurdi. Kadangi už seksualinį priekabiavimą yra numatyta ne vien baudžiamoji, tačiau taip pat ir kitų rūšių teisinė atsakomybė, seksualinio priekabiavimo veikoje, inter alia, kriminalizavus vulgarius ar į vulgarius panašius veiksmus, pasiūlymus ar netgi užuominas, šiame tyrime keltas tikslas atlikti LR BK įtvirtintos seksualinio priekabiavimo veikos teisinio reguliavimo Lietuvoje atitikties ultima ratio principo reikalavimams sisteminę analizę pasitelkiant kiekybinį tyrimą bei pasirinktų užsienio šalių teisinio seksualinio priekabiavimo reglamentavimo pavyzdžius.

Remiantis tyrimo metu gautais rezultatais nustatyta, jog Lietuvoje galiojantis LR BK įtvirtintos seksualinio priekabiavimo veikos teisinis reguliavimas prieštarauja ultima ratio principui, kadangi seksualinio priekabiavimo veikos definicijoje įtvirtintos sąvokos „panašūs“ bei „užuominomis“ trukdo atriboti iš tiesų pavojingą veiką nuo veiksmų, kurie neturėtų patekti į baudžiamosios teisės akiratį.