Kai kurie vagystės kriminalizavimo probleminiai aspektai Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas vagystės kriminalizavimas Lietuvos ir kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pateikiama vagystės sąvokos istorinė apžvalga, analizuojamas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių taikymas kriminalizuojant vagystę. Atliekant sisteminę baudžiamosios teisės teorijos ir teismų praktikos analizę, identifikuojami kai kurie probleminiai vagystės kriminalizavimo Lietuvos baudžiamajame kodekse aspektai ir formuluojami pasiūlymai vagystės kriminalizavimo tobulinimui. Rengiant šį darbą, buvo naudotasi Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, teisės aktais, analizuojami lietuvių, rusų ir anglų teisininkų mokslininkų darbai, kurie yra susiję su aptariama tema. Šiame darbe, be kita ko, yra analizuota teismų praktika, kuri susijusi su kai kurių pagrindinių vagystės požymių nustatymo problematika. Darbe yra lyginamos užsienio šalys bei pabrėžiama, kiek ir kokie požymiai taikomi apibrėžiant vagystę minėtų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Šio darbo tikslas yra atskleisti vagystės kriminalizavimą Lietuvos BK, nustatyti tokio kriminalizavimo privalumus ir trūkumus. Šiame tyrime yra pateiktos išvados, kurios padės geriau suprasti esmę. Išvadose minėtina, kad lyginant vagystės sąvoką su kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, vagystė dažniausiai suprantama taip pat kaip ir pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, tik išskyrus Rusijos ir Ukrainos baudžiamuosius įstatymus. Taip pat, pažymėtina, kad vagystės dalyko išplėtimas nėra tikslingas, tačiau diskutuotina dėl siauresnio vagystės dalyko nustatymo. Pabrėžtina, kad, norint pasiekti tinkamą vagystės reglamentavimą Lietuvos baudžiamajame įstatyme, būtų tikslinga Lietuvos BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti vagystės subjektyviosios pusės požymį – pasisavinimo tikslą.