12. Neatsargaus gyvybės atėmimo kvalifikavimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojami tam tikri neatsargaus gyvybės atėmimo kvalifikavimo klausimai, susiję su neatsargaus gyvybės atėmimo atribojimu nuo nužudymo ir nelaimingo atsitikimo. Tiek baudžiamosios teisės moksle, tiek teismų praktikoje nėra vieningos nuomonės dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, kaip nusikaltimo, atribojimo nuo nelaimingo atsitikimo (kazuso). Nemažai problemų teismų praktikoje kyla, kai neatsargų gyvybės atėmimą reikia atskirti nuo tyčinio gyvybės atėmimo, t. y. nužudymo. Šiuo klausimu keičiasi ir teismų praktika. Ilgą laiką kelių eismo taisyklų pažeidimas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį, neatsižvelgiant į taisyklių pažeidimo pobūdį, buvo vertinamas kaip neatsargus gyvybės atėmimas ir buvo taikomas specialus baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo taisyklų pažeidimą. Pastaruoju metu toks požiūris kinta, ir tie atvejai, kai nukentėjusysis miršta dėl itin šiurkščių, tyčinių kelių eismo taisyklų pažeidimų, teismų praktikoje jau pripažįstamas nužudymu.

Autoriai šiame tyrime nagrinėja aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje sprendžiami neatsargaus gyvybės atėmimo atskyrimo nuo nužudymo ir nelaimingo atsitikimo klausimai. Tai daroma siekiant nustatyti pagrindines normų, numatančių atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, aiškinimo ir taikymo problemas, pasiūlyti jų sprendimo būdus.