„Prikeltų mirusiųjų“ motyvas trauminėse Gintaro Grajausko ir José Sanchiso Sinisterra’os dramose

Santrauka

Tekstai, parašyti jau pasibaigus ideologiniams režimams, leidžia pažvelgti į tai, kaip šiuolaikinėje literatūroje perteikiamos sudėtingos praeities patirtys ir parodo jų poveikį kultūrai. Dramaturgija yra itin tinkama kultūrinės traumos naratyvui plėtoti literatūros rūšis, nes vaizduojama trauma visada siejama su dabarties aktualijomis. Dramoms, kaip ir kitiems trauminiams tekstams, būdingi tam tikri motyvai atitinkamai traumai perteikti. Vienas iš tokių motyvų prikelti mirusieji yra nagrinėjamas šiame straipsnyje, lyginant šiuolaikines lietuvių ir ispanų dramas, kuriose atsiskleidžia komunistinio ir fašistinio režimo sukeltos traumos. Komparatyvistinis tyrimas suteikia galimybę išryškinti komunizmo ideologijos paveiktos kultūros apraiškas literatūroje ir nustatyti, kas būdinga posovietiniams ir pofrankistiniams tekstams, o kas europinei trauminei dramai apskritai. Šiuo konkrečiu atveju pastebėta, kad prikeltų mirusiųjų motyvas būdingas tiek lietuvių, tiek ispanų dramoms, o jo panaudojimas suteikia daugiau dramatizmo, leidžia palyginti praeitį su dabartimi ir gali būti žlugimo metafora.