Liminalumas Jurgos Ivanauskaitės romanuose „Agnijos magija“ ir „Sapnų nublokšti“

Santrauka

Straipsnyje tiriamas liminalus, pereinamasis, etapas etapas Jurgos Ivanauskaitės romanuose „Agnijos magija“ (1995) ir „Sapnų nublokšti“ (2000). Liminalumas, remiantis antropologais Arnoldu Van Gennepu, Victoru Turneriu ir Bjørnu Thomassenu, apibrėžiamas kaip tarpinė, slenkstinė būklė atsiskyrus nuo stabilių socialinių ar kultūrinių sąlygų, netekus ankstesnių tapatybės orientyrų. Analizuojamos liminaliame etape atsiduriančių veikėjų patirtys, joms būdinga vertybinė raiška, siekiama nustatyti, kokios jos – formuojančios ar destruktyvios, panašios abiejuose romanuose ar skiriasi. Siekiama į šiuos romanus pažvelgti autorės biografiniame ir budizmo sąvokų fone, manant, kad Ivanauskaitės patirtys Rytuose reikšmingai paveikė mums svarbias romanų idėjas ir jų kaitą. Atskleidžiama, jog liminalusis etapas turi pozityvių bruožų, įgalina tobulėti dvasiškai ir integruotis į pasaulį pasitelkiant budizmą bei asmenines pastangas („Agnijos magija“). Tačiau šiam tarpsniui būdinga įstrigtis gali būti itin destruktyvi, paralyžiuojanti, sukaustanti galimą tapsmą („Sapnų nublokšti“). Abiejuose romanuose personažų liminalumas pažymėtas kančia, iliuzijomis, fanatizmu, priešiškumu aplinkai ir neatsparumu svetimoms įtakoms. Į liminalumą žvelgiama kaip į etapą, kuris turėtų pasibaigti integracija.