Iššūkis linijiniam Europos integracijos naratyvui: kvietimas refleksijai

Santrauka

Šiame straipsnyje filosofiškai nagrinėjamas galimas alternatyvus analitinis požiūris į Europos integracijos procesus, siekiant praplėsti mūsų supratimą apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą. Tai yra kvietimas kritiškai refleksijai už pagrindinės paradigmos ribų. Yra daugybė mokslinių publikacijų ES tematika, tačiau tarp jų lengva pasiklysti. Per pastaruosius metus ES patyrė rimtų iššūkių, dėl kurių į „Europos projektą“ pradėta žvelgti platesniu mastu. Nepaisant daugybės diskusijų, vidinės ES integracijos modelis lieka sunkiai apibrėžiamas ir įgyvendinamas, apsiribojama tik pagrindinėmis prielaidomis. Instituciškai formalizuotas Monnet metodas tapo institucinės inžinerijos „iš viršaus į apačią“ įkaitu, kas prieštarauja Jeano Monnet pasiūlytai koncepcijai. Šiuo straipsniu siūlomas metaforinis samprotavimas kaip intelektinė atsvara nereflektyviam integracinių modelių taikymui, taip praturtinant analitinį ir kritinį diskursą. Kad ir kaip būtų paradoksalu, ES suteikta 2012 metų Nobelio taikos premija šiuo metu nesustiprina integracinio naratyvo, vyravusio po Antrojo pasaulinio karo. Todėl būtina peržiūrėti esamus integracijos modelius ir ieškoti naujų alternatyvų, kad būtų užtikrinta ES sėkminga ateitis.