Kalbos planavimo iš viršaus galia: trijų europos regionų lyginamasis tyrimas

Santrauka

Pastaraisiais metais pirmieji kalbos planavimo (KP) tyrimai, orientuoti į valstybės remiamą KP, sulaukė nemažai pagrįstos kritikos: dauguma jų iš anksto numato tiesioginį KP sprendimų poveikį ir taip supaprastina kompleksinį KP galios reiškinį. Dėl šios priežasties didelė dalis tyrimų nukreipti į mikrolygmens KP; juose tyrėjai stebi ir aiškina matomus kalbos vartotojų elgsenos pokyčius. Straipsnyje įrodinėjama, kad valstybės remiamas KP vis dar yra įdomus tyrimo objektas ir kad būtų aktualu taikyti lyginamąją perspektyvą. Autorius pateikia argumentų, kad, jeigu valstybės remiamas KP nebus reikšmingai papildytas lyginamaisiais tyrimais, neturėsime aiškaus vaizdo, kokia yra KP galia ir apimtys skirtingose šalyse. Straipsnis grindžiamas trijų Baltijos, trijų Skandinavijos ir keturių buvusios Jugoslavijos šalių KP lyginamąja analize.