Aktyvi atmintis ir žmogaus teisės: romų genocido įamžinimas Lietuvoje

Santrauka

Šis straipsnis analizuoja, kaip besiformuojanti romų genocido atmintis yra susijusi su žmogaus teisių skatinimu Lietuvoje. Tarptautinė romų genocido atminties kultūra gali būti vadinama aktyvia atmintimi. Įvairūs atminties veikėjai, ypač nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios romų genocido atmintimi, sieja atminimą su žmogaus teisėmis (tiksliau sakant, su žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos patiria romų bendruomenės) ir būtinybe kovoti prieš romafobiją. Nepaisant spartaus romų atminties veiklų augimo Europoje per pastaruosius du dešimtmečius ir aktyvios atminties režimų vystymosi, panašūs reiškiniai, vykstantys Lietuvoje, susilaukė labai nedaug akademinės visuomenės dėmesio. Šiuo darbu siekiama šią spragą literatūroje apie romų genocido atmintį Lietuvoje bent kiek pataisyti. Lietuvos romų bendruomenė buvo stipriai paveikta Holokausto. Atminimo procesai, susiję su romų genocidu, sustiprėjo apie 2015 metus, kai po romų aktyvistų ir žmonių, išgyvenusių Holokaustą, žygio į Aušvicą, Europos Parlamentas paskelbė rezoliuciją, skirtą romų genocidui per Antrąjį pasaulinį karą atminti. 2019 metais Lietuvos Vyriausybė įtraukė romų genocido minėjimą į atmintinų dienų sąrašą. Šiame darbe nagrinėjami tokie klausimai: 1) Kas yra aktyvi atmintis ir koks jos santykis su Holokausto atmintimi? 2) Kurie veikėjai pradėjo kurti romų genocido atmintį Lietuvoje? Kokias strategijas jie naudojo? Ar šios strategijos buvo efektyvios? 3) Koks romų genocido atminties praktikų ir žmogaus teisių santykis (tiksliau pasakius, kaip atmintis veikia kovą su itin neigiamomis visuomenės nuostatomis romų atžvilgiu Lietuvoje)? Argumentuojama, kad besiformuojantis romų atminties režimas Lietuvoje rado būdą susigyventi su vietiniu naratyvu apie žydų Holokaustą. Į Holokausto naratyvą įtraukti pasakojimai apie romų kentėjimą padėjo hibridizuoti šį naratyvą, paverčiant jį pasakojimu apie daugelį trauminių patirčių. Naratyvo apie žydų Holokaustą hibridizacijai stiprų poveikį darė tarptautiniai veikėjai, kurie skatino įtraukti romų patirtis į naratyvą apie žydų Holokaustą. Romų ir žydų bendruomenių bendradarbiavimas žmogaus teisių gynimo koalicijoje įgalino šios hibridinės Holokausto atminties susiformavimą.