Istorijos matmuo literatūros etikos požiūriu: faktas ar emocija?

Santrauka

Straipsnyje svarstoma konkretaus istorijos fakto ir literatūros teksto sąveika, pasitelkiant esminius literatūros etikos teiginius ir akcentuojant emocinės skaitytojo reakcijos svarbą. Remiantis Marshallo Gregory’o suformuluotomis „etinių kvietimų“ apibrėžtimis matyti, kad svarbiausias žingsnis jungiant teksto ir skaitytojo grandinę yra emocinis skaitytojo bei teksto santykis, todėl straipsnyje trumpai aptariama Pavelo V. Simonovo suformuluota informacinė emocijų teorija, paaiškinanti galimas kliūtis, trukdančias šiam emociniam ryšiui rastis. Teoriniams svarstymams iliustruoti pasitelkiami skirtingu metu parašyti Julijono Lindės-Dobilo, Broniaus Radzevičiaus ir Romualdo Granausko tekstai, atspindintys svarbius istorinius įvykius ir savitais būdais provokuojantys skaitytoją etiniams svarstymams. Straipsnyje daroma išvada, jog istorijos faktas iš esmės pasikeičia tapęs fikcinio pasaulio dalimi – praranda objektyvumą, bet tampa svarbus kaip instrumentas galimiems pasauliams kurti.