Antraštės COVID-19 pandemijos kontekste: erzulio komunikacija

Santrauka

Per COVID-19 pandemiją ypač padidėjo žiniasklaidos vaidmuo ir visuomenės dėmesys jos kuriamam turiniui: pradėta ieškoti ir tebeieškoma daugiau informacijos apie pasaulį užklupusią infekciją, jos padarinius, su ja susijusias rizikas. Lietuvoje informacija apie naująjį virusą sudarė beveik 56 proc. viso informacijos srauto, pranešimų šia tema skaičius, palyginti su tuo, kaip žiniasklaidoje buvo nušviesti kiti šaliai svarbūs įvykiai, įvairiose žiniasklaidos priemonėse, skaičiuojama, buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Sulig padidėjusiu žiniasklaidos kuriamo turinio naudojimu išauga ir su šiuo reiškiniu susijusios grėsmės: nekritiška informacijos atranka, neigiamų naujienų poveikis ir kt. Dar didesni tokių grėsmių padariniai numanomi ir įsivaizduojami tais atvejais, kai apsiribojama fragmentuota informacija: antraštėmis, o ne straipsniais, pirmuose puslapiuose randamais žiniasklaidos priemonių pasiūlytais tekstais, o ne konstruktyvia paieška paremtomis naujienomis.

Būtent naujienų portalų antraštės ir yra šiame straipsnyje aprašomo tyrimo objektas. Tyrimu siekta išanalizuoti skirtingų lietuviškų naujienų portalų antraštes COVID-19 tema ir išsiaiškinti, kokias funkcijas jos atlieka COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo šaltiniais pasirinkti keturi lietuviški naujienų portalai: „15min.lt“, „alfa.lt“, „delfi.lt“, „lrytas.lt“. Iš jų tiriamajai medžiagai sukaupta dviejų laikotarpių – I karantino Lietuvoje pirmosios savaitės (kovo 16–23 d.) ir II karantino Lietuvoje pirmosios savaitės (lapkričio 7–14 d.) – rubrikų „Lietuva“ ir „Sveikata“ antraštės. Iš viso tirtos 2 178 antraštės, jų skaičius konkrečiuose naujienų portaluose toks: 15min.lt – 824, alfa.lt – 334, delfi.lt – 725, lrytas.lt – 295. Tyrimas yra bandomasis, grynai kokybinis: naujienų portalų antraščių COVID-19 tema turinys analizuotas turint tikslą atrasti pasikartojančias jų funkcijas, pagal šias užčiuopti lietuviškos žiniasklaidos priemonių informavimo apie COVID-19 reiškinį tendencijas ir remiantis pirminiais rezultatais įvertinti tolesnių – didesnių – tokios krypties tyrimų galimybes.