Veiklos miesto viešojoje erdvėje XXI amžiuje: Narinkkos aikštės atvejis (Helsinkis, Suomija)

Santrauka

Mokslinėje literatūroje gausu diskusijų apie kaitą vykstančią miesto viešojoje erdvėje. Mokslininkų teigimu, viešosios erdvės mieste yra privatizuojamos, komencializuojamos, tematizuojamos, džentrifikuojamos, pernelyg saugomos ir pan. Nepaisant to, kad dauguma nuomonių atrodo pagrįstos ir yra pateikiamos suprantamai, nėra aišku kaip visi pasikeitimai su kuriais siejama miesto viešoji erdvė įtakoja tai, kaip miestiečiai tą erdvė panaudoja. Darant prielaidą, kad net ir nuolatine kaita pasižyminčiame XXI-ajame amžiuje miesto viešoji erdvė įprasminta miesto aikštėje išlieka svarbia viešojo gyvenimo vieta, buvo tiriama kaip miestiečiai ir miesto svečiai naudoja Narinkka aikštę esančią Suomijos sostinės Helsinkio centre. Tyrimas atskleidė, jog nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro Narinkka aikštė yra daug daugiau ne akmenimis grįstas paviršius kuriuo patogu keliauti. Tai vieta įvairioms veikloms, įskaitant pasyvų buvimą tarp kitų žmonių, prieglobsčio ieškojimą, knygos skaitymą, dalyvavimą viešuose renginiuose ar sportavimą. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog nepaisant to, kokiomis veiklomis aikštę lankantys žmonės užsiima, jos visos yra vienodai svarbios, nes būtent veiklų įvairovė, gausa ir intensyvumas, kurią sąlygoja erdvės viešumas, įprasmina viešąją miesto erdvę ir tuo pat metu ją sukuria. Remiantis atliktu empiriniu tyrimu straipsnyje teigiama, kad kol ši miesto viešoji erdvė bus naudojama įvairioms veikloms, tol jos reikšmė mieste išliks svarbi, net jei visa kita toje erdvėje nenustos kisti.