Nes taip kalba žurnalistai: kaip radijas ir TV veikia lietuvių kalbos pokyčius

Santrauka

Šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida ir apskritai medijos yra kasdieninės realybės dalis, neišvengiamai keičianti ir mūsų santykį su kalba. Vis dėlto lingvistikoje ir sociolingvistikoje nėra vieningai sutariama, ar žiniasklaida veikia kalbą ir jei taip, tai kaip. Tyrimais linkstama atmesti tiesioginę žiniasklaidos įtaką sistemingam kalbos kitimui – teigiama, kad žmonės nekopijuoja leksikos, tarties ar gramatinių formų iš ekrano arba tik labai ribotai ir tik tam tikromis sąlygomis. Tačiau netiesioginė žiniasklaidos įtaka patvirtinama – radijas ir TV veikia žmonių supratimą apie tai, kurios kalbos atmainos tinkamos viešumai, o kurios ne, ir taip prisideda prie atmainų santykinio prestižo bei jų galimybių ateityje. Straipsnyje išsamiau pristatomi teoriniai požiūriai į žiniasklaidos tiesioginę ir netiesioginę įtaką kalbai, kitų šalių tyrėjų pateikiami šios įtakos empiriniai įrodymai. Pasitelkiant įvairių lietuvių sociolingvistinių tyrimų duomenis svarstoma, kiek Lietuvos radijas ir televizija prisideda prie lietuvių kalbos pokyčių. Daroma išvada, kad žiniasklaida atliko standartizacijos vaidmenį ir prisidėjo prie tarmių nuvertinimo, nes jos nėra girdimos svarbiausiose nacionalinių transliuotojų televizijos ar radijo laidose iš svarbių kalbėtojų lūpų. Kartu žiniasklaida didina vilnietiškos kalbos prestižą visoje Lietuvoje, nes vadovėlinėmis normomis apibrėžtas tarties standartas nėra realizuojamas radijo ir televizijos eteryje net ir svarbiuose vaidmenyse, o žiniasklaidoje girdima kalba yra artimesnė vilnietiškai kalbos atmainai.