Socialinių darbuotojų požiūris į mediacijos pritaikomumą socialinių paslaugų organizacijose

Santrauka

Straipsnyje mokslinės ir kitos (statistinės, dokumentų) literatūros analizės ir empirinio tyrimo pagrindu siekiama atskleisti socialinių darbuotojų požiūrį į mediacijos (tarpininkavimo) metodo taikymą socialinių paslaugų organizacijose, aptariami pasirinkto tyrimo teoriniai aspektai, pagrindžiama mediacijos samprata kaip prielaida taikiu būdu spręsti konfliktus, pateikiama informacija apie mediacijos metodo įgyvendinimo socialinių paslaugų organizacijoje etapus.

Tyrimas atliktas taikant apklausą raštu, naudojant atvirojo tipo klausimyną. Tyrimo im- tis – 4 socialiniai darbuotojai, išklausę įžanginius mediacijos mokymų kursus, darbe taikantys mediacijos metodą ir dirbantys socialinių paslaugų organizacijose.

Tyrimas patvirtino teorinius mediacijos metodo taikymo teiginius, jog socialiniame darbe dažniausiai sprendžiami socialiniai konfliktai, kurie yra tarpasmeninio ir bendruomeninio pobūdžio. Nors poreikis taikyti mediacijos metodą yra pozityvus ir geranoriškas, tačiau šis metodas taikomas tik pavieniams atvejams. Socialiniai darbuotojai, taikantys mediacijos me- todą, susiduria su skirtingu socialinių paslaugų organizacijų vadovų požiūriu, nors dauguma pabrėžia geranoriškumą ir pritaria, bet yra ir skeptiško, abejingo požiūrio, o kolegos dažniausiai užima negatyvią arba nesidomėjimo poziciją. Socialinių paslaugų organizacijų klientai, nors dažniausiai ir nežino apie mediacijos metodą, paaiškinus jiems suprantama kalba, teisingai supranta, motyvuotai dalyvauja ir būna patenkinti gautu rezultatu. Socialiniai darbuotojai, pradėję taikyti mediacijos metodą socialinių paslaugų organizacijoje, akcentuoja šio metodo taikymo pranašumus kaip galimybę sėkmingai spręsti konfliktus taikiu būdu pradinėje jų stadijoje ne tik klientams, bet ir darbuotojų ginčams ir siūlo socialinių paslaugų organizacijų steigėjams ir vadovams inicijuoti ir įgyvendinti mediacijos metodo taikymą.