MAŽŲ ŪKIŲ INTERESŲ ATSTOVAVIMAS RINKOJE PER KOOPERATYVUS: POVEIKIS GAMINTOJŲ KAINAI

Abstract

Straipsnis nagrinėja problemą kokiu mastu ir kokiu būdu kooperatyvai atstovauja mažų ūkių interesus žemės ūkio produktų rinkoje. Empiriniu tyrimu siekiama nustatyti mažų ūkių įsitraukimo į formaliąją kooperaciją mastą ir kooperatyvų daromą poveikį jų parduodamų produktų kainoms Lietuvoje. Tyrimas grindžiamas konkurencinio kriterijaus / etalono kaip kainų reguliatorius rinkoje teorija, teigiančia, kad kooperatyvo egzistavimas oligopsoninėje rinkoje privers pelną maksimizuonačias įmones elgtis konkurencingiau. Kooperatyvui pasiūlius palankesnes kainas ūkininkams dėl savo klasikinės praktikos teikti nariams paslaugas už savikainą, pelną maksimizuojančios perdirbimo bendrovės stengiasi prilygti kooperatyvo mokamai kainai, kad neprarastų žaliavos tiekėjų. Mažų ūkių apklausos būdu nustatyta, kad Lietuvoje  menka mažų ūkių dalis savo pagamintą maistą ir žemės ūkio produktus parduoda per kooperatyvus ir, kad menkesnei jų daliai kooperatyvai užtikrina didesnę kainą. Atlikus ŽŪIKVC PAIS duomenų apie pirkėjų mokamą kainą už žalio pieno kilogramą analizę, pagrindinė mūsų išvada yra ta, Lietuvoje didžioji dalis kooperatyvų mažiems pieno gamintojams moka didesnę kainą už penkių didžiausių pieno perdirbimo akcinių bendrovių nustatytą minimalią kainą, o apie penktadalis kooperatyvų (žiemos sezonu) ir iki trečdalio kooperatyvų (vasaros sezonu) mokėjo didesnę kainą už tų pačių akcinių bendrovių nustatytą maksimalią kainą.