ŠEIMOS KALBŲ POLITIKOS IR SOCIALINIŲ TINKLŲ ĮTAKA RUSAKALBIO JAUNIMO KALBINĖMS NUOSTATOMS BEI KALBŲ VARTOJIMUI

Abstract

Individo kalbinėms nuostatoms ir kalbų repertuarui įtakos turi įvairūs aplinkos faktoriai. Lingvistiniai tyrimai visame pasaulyje atskleidė, kad vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių kalbų vartojimo įpročius – kalbos politika ir socialiniai tinklai. Šiame straipsnyje analizuota, kaip tam tikros šeimos narių ir valstybės nustatytos kalbų vartojimo taisyklės bei žmonių tarpusavio ryšiai lemia individo lingvistinį elgesį. Šio tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos didžiųjų miestų rusų jaunimo kalbines nuostatas ir kalbų vartojimo tendencijas. Trijų didžiųjų Lietuvos miestų rusų tautybės atstovai ir rusakalbiai tapo tyrimo respondentais, jų amžius svyravo nuo 15 iki 29 metų. Iš viso apklausoje dalyvavo 128 respondentai. Duomenims gauti taikyti kokybiniai ir kiekybiniai metodai: speciali apklausos anketa ir pusiau struktūruoti giluminiai interviu. Tyrimo metu pavyko atskleisti bendrąsias rusų jaunimo kalbų mokėjimo, vartojimo tendencijas, vyraujančias kalbines nuostatas ir ypatybes skirtinguose miestuose. Rezultatai parodė, kad rusų bendruomenės Vilniuje ir Klaipėdoje yra stiprios, tarp grupių narių egzistuoja stipresni ryšiai nei Kauno rusų bendruomenėje. Klaipėdos ir Vilniaus rusų šeimose pagrindinė komunikacinė kalba tebėra rusų. O Kaune lietuvių kalba tapo pagrindine tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Didžiajai daliai apklaustųjų pagrindinė šeimoje vartojama kalba, kuri dažniausiai – ir jų gimtoji kalba, buvo artimiausia. Vilniaus ir Klaipėdos rusų atveju dažniausia šeimų bendravimo kalba yra rusų, Kaune – lietuvių. Mokykla, kaip teigė ne vienas apklaustųjų, – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kokią kalbą geriausiai išmoks jaunuolis, koks socialinis ratas susiformuos. Mokymo įstaigoje sukurtas socialinis ratas gali daryti net didesnę įtaką jauno žmogaus kalbinėms nuostatoms nei tėvai ir šeima. Ne vienas tyrimas įrodė, kad individas nori pritapti prie bendraamžių, tad renkasi jų vartojamą kalbą (Vilkienė, 2011; Geben, 2013 ir kiti). Tolesni lingvistiniai tyrimai galėtų nagrinėti didesnes grupes, skirtingas etnines mažumas, stebėti kalbų vartojimo tendencijų kismą. Etninės grupės ir jų kalbinės nuostatos nuolat kinta, taigi būtina periodiškai atnaujinti tyrimus.