Leisk man papasakoti tau: „tylių knygų“ patirtis ankstyvojo raštingumo kontekste
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2020.137.10Pagrindiniai žodžiai:
ankstyvoji vaikystė, raštingumas, tylios knygos, savarankiškas skaitymas, kokybinis tyrimasSantrauka
Ankstyvasis raštingumas yra vienas iš svarbiausių kalbos įgūdžių ugdymo ankstyvojoje vaikystėje tyrimų aspektų. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama vaikų skaitymo motyvacijai mokykloje ir šeimoje bei „tylių knygų“ (angl. Silent Books) – paveikslėlių knygų be teksto – eksperimentui, kuris buvo atliktas su 27 darželio vaikais iš Sevilijos (Ispanija). Taikydami kokybinę etnografijos metodologiją, paremtą multimodaline analize (Kress & Van Leeuwen, 2001), mes nagrinėjame grupei, sudarytai iš penkių mokinių, duotų „tylių knygų“ savarankišką skaitymą klasėje ir namuose. Pagrindinis tyrimo tikslas yra stebėti, ar „tylių knygų“ naudojimas gali paskatinti aktyvesnį vaikų dalyvavimą tiek klasėje, tiek jų šeimoje. Dėl šios priežasties tyrimas vykdomas ir analizuojami jo rezultatai pristatant „tylias knygas“ darželio ugdymo centre.
Tyrimo rezultatų analizė atskleidžia ne tik staigų motyvacijos į knygą, kaip objektą, padidėjimą, bet taip pat daugelio kognityvinių funkcijų, susijusių su ypatingu dėmesiu žodinei kalbos plėtrai, suaktyvėjimą.
Mūsų tyrimo išvados rodo poreikį skatinti savarankišką ikonografinį skaitymą kūdikiams, kaip skaitymo veiksmą ir kaip veiksmingą įrankį susiduriant su naujomis XXI amžiaus rašymo bei skaitymo formomis.