Pilietiškumo, aplinkos tvarumo ir paveldo ugdymo aktualumas vaikų ankstyvajame bei pradiniame ugdyme Ispanijoje
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2019.134.4Pagrindiniai žodžiai:
paveldo ugdymas, aplinkosauginis ugdymas, pilietiškumo ugdymas, švietimo įstatymų leidyba, ankstyvasis ugdymas, pradinis ugdymasSantrauka
Nuo pat mokyklos pradžios mokytojai turi ugdyti kritiškai mąstančius piliečius, kurie geba priimti sprendimus ir tinkamiausiu būdu spręsti socialinės aplinkos konfliktus. Straipsnyje pateikiami sprendimo būdų, taikomų Ispanijos aktyvių ir globalių piliečių švietimo mokymo programose, tyrimo rezultatai. Šiuo atveju buvo atlikta teisinių tekstų, įgyvendinančių ankstyvojo ir pradinio ugdymo programas nacionaliniu lygmeniu Andalūzijos regione, analizė. Taikyta kokybinė, aprašomoji ir interpretacinė metodika. Tyrimo imtį sudarė 11 dokumentų, kurie apėmė ankstyvojo (3–6 metų amžiaus vaikų) ir pradinio (6–12 metų amžiau s mokinių) ugdymo pakopas tiek nacionaliniu, tiek autonominio regiono lygiu.
Remiantis gautais rezultatais daroma išvada, kad reikalinga nuo ugdymo programos neatsiejama pertvarka, kuri suformuojama pagal „svarbias socialinės aplinkos problemas“, o ne remiantis „tradiciniais akademiniais klausimais“. Taip pat reikia skatinti su mokykla susijusių tyrimų metodologiją ir vertinimą, skirtą procesų analizei. Be to, ankstyvojo vaikystės ugdymo pakopoje į pilietiškumą žvelgiama kompleksiškai, tačiau aplinkos tvarumo ir paveldo ugdymas yra labiau susijęs su analitine perspektyva. Kita vertus, pradinio ugdymo pakopoje galima išskirti tris aspektus iš pateiktų trijų perspektyvų.