Darbo reikalavimai ir darbo bei asmeniniai resursai, kaip rizikos ir saugos veiksniai, prognozuojant universiteto dėstytojų profesinį pervargimą
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2019.134.2Pagrindiniai žodžiai:
profesinis pervargimas, darbo reikalavimai, asmeniniai resursai, darbo resursai, universiteto dėstytojaiSantrauka
Viso pasaulio mokslininkai pripažįsta, jog darbuotojų profesinis pervargimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, siejamų su universiteto dėstytojų gerove. Didėjančios profesinio pervargimo raiškos problemą Lietuvoje dar labiau sustiprina struktūriniai aukštojo mokslo sistemos pokyčiai, kuriuos itin jautriai išgyvena šioje sistemoje dirbantys žmonės. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti universiteto dėstytojų profesinio pervargimo Lietuvoje išreikštumą ir identifikuoti pagrindinius profesinį pervargimą prognozuojančius rizikos bei saugos veiksnius, remiantis mokslinės literatūros analize bei empirinio tyrimo rezultatais. 257 universitetų dėstytojai užpildė savižinos klausimyną. Suvokiami darbo reikalavimai, kaip ir darbo resursai bei profesinis pervargimas, buvo matuojami Kopenhagos psichosocialinio klausimyno (COPSOQ II) skalėmis. Saviveiksmingumo darbe skalė ir Optimizmo klausimynas (LOT-R) buvo naudojami vertinant asmeninius resursus.
Kiekybinio skerspjūvio tyrimo rezultatai atskleidė, jog 42,8 proc. universiteto dėstytojų Lietuvoje dažnai arba nuolatos patiria sunkumų dėl profesinio pervargimo. Kiekybiniai darbo reikalavimai gali būti laikomi pagrindiniais rizikos veiksniais prognozuojant profesinį pervargimą kartu su emociniais reikalavimais ir socialine parama, gaunama iš tiesioginio vadovo. O asmeniniai resursai (optimizmas ir saviveiksmingumas darbe) kartu su socialine parama, gaunama iš kolegų, veikia kaip saugos veiksniai kalbant apie universiteto dėstytojų profesinį pervargimą Lietuvoje.
