Būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys kaip profesinio tobulėjimo priemonė

Santrauka

Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Keliamas mokslinis klausimas, kokias prasmes refleksijai suteikia būsimieji pedagogai, kokios jų asmeninės reflektavimo patirtys, išbandžius įvairius refleksijos metodus. Straipsnio tikslas – aptarti būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis kaip profesinio tobulėjimo priemonę. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. gruodžio mėn. Analizuojant būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis išsiskyrė dvi kryptys: 1) asmeninės reflektavimo patirtys ir 2) įžvelgta refleksijos nauda mokiniams. Asmeninės būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys yra: netikėti reflektuojančiam asmeniui atradimai, negatyvaus požiūrio kaita į teigiamą, ne visada maloni ir lengva patirtis, veiklos savianalizė, nukreipianti tobulėti, atsiradęs poreikis refleksiją taikyti praktikoje, refleksijos rezultatų susiejimas su gyvenimo ir profesine sėkme, susiformavęs poreikis taikyti skirtingus refleksijos metodus, iš patirties kilusios įžvalgos apie asmens pasiekimų vertinimo kaitą, numatytos galimos nesėkmės ir grėsmės reflektuojant. Būsimieji pedagogai refleksijos metodus ketina taikyti su mokiniais, nes jie padeda mokytis ir suvokti mokymosi prasmę; padeda ugdytis atsakomybę; įdomesnis mokymo(si) procesas; ugdo kritinį mąstymą; padeda pažinti mokinį.