Įtraukusis ugdymas nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštosios mokyklos. Tęstinumo poreikis

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas atskirties problemų turinčių žmonių įtraukimas į aukštąjį mokslą, pabrėžiamas įtraukiojo ugdymo tęstinumas nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Įtraukusis ugdymas aptariamas Paulo Freire švietimo koncepcijos kontekste, akcentuojant aukštojo mokslo galią įtraukti sunkumų patiriančius žmones į ugdymo procesą. P. Freire teigimu, švietimas niekada nėra neutralus – jis besimokančius žmones arba prijaukina it naminius gyvūnėlius, arba išlaisvina ir paskatina kurti savo gyvenimą ir socialinę realybę. P. Freire siekė, kad socialiai pažeidžiami asmenys nebūtų pasyvūs, o suvoktų socialinę aplinką ir patys galėtų ją keisti. Įtraukusis ugdymas šiame kontekste suvokiamas kaip sunkumų patiriančių žmonių galios įrankis valdyti savo gyvenimą. Tad įtraukiojo ugdymo tęstinumo nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo užtikrinimas turi teigiamos įtakos žmonių gyvenimui. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad sėkmingai įtraukiojo ugdymo plėtotei būtina prieinamumo (accessibility) sąlyga. Realizuojant įtraukiojo ugdymo koncepciją, būtina kurti įtraukiojo ugdymo kultūrą: jos pagrindu laikomas vertybinis aspektas ir teigiamas pedagogų, pagalbos specialistų, bendruomenės narių požiūris.