Politikos krypčių, vadovėlių ir ugdymo turinio apribojimai integruojant literatūrą į kalbų mokymą(si): anglų, kaip užsienio kalbos, mokytojų iš Rusijos požiūris

Santrauka

Šis tyrimas paremtas nepublikuotais apklausos duomenimis, kuriuos autorius (2018) surinko tirdamas 140-ies Rusijos anglų kalbos mokytojų požiūrį į literatūrą kaip į kalbos mokymo(si) šaltinį. Remiantis pusiau struktūriniu interviu, išsamiai nagrinėjami konkretūs iššūkiai ir suvaržymai, kuriuos patiria Rusijos anglų kalbos mokytojai pagrindinėje, vidurinėje ir aukštojoje ugdymo pakopose, kai įtraukia literatūrą į savo pamokas (Rusijos švietimo ministerijai rekomenduojant). Šiam tyrimui buvo apklausti devyni Rusijos anglų kalbos mokytojai iš Maskvos mokyklų ir universitetų, su jais buvo susisiekta elektroniniu būdu per atitinkamus jų institucijų administracinius padalinius. Interviu duomenys patvirtino apklausos duomenis, susijusius su iššūkiais ir apribojimais, kuriuos patiria mokytojai, ir nuodugniau atskleidė šių apribojimų pobūdį. Devyni mokytojai ugdymo turinio reikalavimus, nuostatą gerai parengti mokinius standartizuotiems testams, žemos kokybės užsienio kalbos mokomąją medžiagą ir nepakankamą jų institucijų skatinimą įvardino kaip ribojančius jų gebėjimą efektyviai įtraukti literatūros komponentą į užsienio kalbos pamokas. Šis tyrimas yra reikšmingas, nes tai yra vienas iš nedaugelio tyrimų, kurie leidžia išsamiai išnagrinėti apribojimus, su kuriais susiduria anglų kalbos mokytojai Rusijoje, norėdami įtraukti literatūrą į savo pamokas; straipsnyje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip įveikti šiuos apribojimus. Siekiama skatinti geresnį institucijų ir mokytojų bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant užsienio kalbų ugdymo politiką, taip pat kuriant mokytojų rengimo programas, kurių tikslas – plėsti užsienio kalbų mokymo įvairovę ir perteikti visapusiškesnę kalbos mokymosi patirtį asmenims, besimokantiems pagrindinėje, vidurinėje ir aukštojoje ugdymo pakopose.