Nerimas užsienio kalbos pamokose
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2018.132.10Pagrindiniai žodžiai:
emocijos, mokymasis, užsienio kalbos mokymasis, kalbos mokymosi nerimasSantrauka
Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti ryšį tarp sociobiografinių kintamųjų (lyties ir kalbos mokėjimo lygio) ir bendro nerimo bei užsienio kalbos mokymosi nerimo, tyrimui pasitelkus 210 Slovakijos paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Duomenys buvo surinkti naudojant internetinius klausimynus (Nerimo užsienio kalbų pamokose skalė ir Bendros baimės, socialinio nerimo ir bendravimo / egzamino nerimo skalė). Dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal lytį, užsienio kalbos mokėjimo lygį ir bendro nerimo rodiklius. Neparametrinė statistinė analizė atskleidė, kad aukštesnis bendro nerimo lygis atitinka reikšmingai aukštesnius užsienio kalbos nerimo rodiklius. Aukštesnis anglų, kaip užsienio kalbos, mokėjimo lygis yra susijęs su žemesniu užsienio kalbos mokymosi nerimu. Mokytojai atlieka svarbų vaidmenį mažinant įtampą klasėje, jie turėtų kurti supratingą aplinką ir naudoti gresmės nekeliančius mokymo metodus, būtent tai gali pagerinti užsienio kalbų mokymąsi. Būsimi mokytojai turi gebėti ugdyti savo profesinę įžvalgą ir suprasti mokinių emocijas.
