Paauglių mokyklinis nuobodulys kaip bendraamžių smurto prognostinis veiksnys

Santrauka

Šiuolaikinėse mokyklose vyrauja dvi universalios problemos – bendraamžių smurtas ir nuobodulys klasėse, tačiau apie jų tarpusavio ryšį mažai žinoma. Tyrimo tikslas – ištirti sociodemografinių veiksnių (amžiaus, lyties) ir mokyklos kintamųjų (nuobodulys klasėje, pasitenkinimas mokykla, mokyklos sėkmė) vaidmenį prognozuojant bendraamžių persekiojimą ir tarpusavio smurtą.
Šio tyrimo tikslais, siekiant didesnio tikslumo ir rezultatų apibendrinimo, buvo pasirinktos dvidešimt trys mokyklos iš Švietimo ministerijos mokyklų sąrašo, jos atsitiktinai atrinktos iš skirtingų Kroatijos Respublikos regionų (Centrinio, Šiaurės Vakarų ir Rytų). Tyrime dalyvavo 604 aštuntokai iš 21 mokyklos. Iš mokyklos administracijos ir tėvų buvo gautas sutikimas tyrimui. Vidutinis apklaustų mokinių amžius buvo 13,9, o lyčių struktūra subalansuota taip: 54 proc. mergaičių (N = 326) ir 46 proc. berniukų (N = 278).
Bendrųjų duomenų klausimyne buvo pateikti klausimai apie mokinių lytį ir amžių bei mokyklos pasiekimus ankstesnėje klasėje. Kitas klausimynas buvo apie smurtą tarp moksleivių (Velki, 2012). Taip pat buvo naudojamos šios skalės: nuobodulio skalė klasėje (Trogrlić & Sorić, 2014) ir daugiamatė gyvenimo pasitenkinimo skalė (Huebner, 2001).
Buvo nustatyta, kad mokyklinis nuobodulys ir bendraamžių smurtas yra gana plačiai paplitę tarp paauglių, o mokyklinis nuobodulys, pasitenkinimas mokykla ir mokyklos sėkmė koreliuoja su bendraamžių smurtu ir persekiojimu.
Mokyklinis nuobodulys pasirodė esąs reikšmingas tradicinių smurto ir elektroninių patyčių, aukų persekiojimo ir vykdymo tarp bendraamžių prognostinis veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti kuriant prevencijos programas.