Kalbai jautraus mokymo perspektyvos kuriant įtraukią aplinką Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje

Santrauka

Šiuolaikinio gyvenimo dinamika, skatinanti priverstinę ir savanorišką migraciją pasaulyje ir reikalaujanti tyrėjų dėmesio jos sukeltų problemų kompleksiškumo ir įvairovės analizei, neaplenkė ir švietimo institucijų. Švietimo erdvei tampant vis labiau daugiakalbei ir daugiakultūrei, didėja skaičius vaikų, kurių pirmoji arba namų kalba nėra mokyklos kalba. Šio tyrimo centre – įtraukiančiojo ugdymo komponentų paieška besikeičiančios lingvistinės erdvės kontekste, pateikiant kalbai jautrų mokymą kaip vieną iš galimų šios problemos sprendimo perspektyvų. Tyrimo tikslas – nustatyti būsimų mokytojų požiūrį ir įsitikinimus, patirtį ir gebėjimą rasti kalbai jautraus mokymo įgyvendinimo klasėje sprendimus, kuriant įtraukią aplinką bendrojo lavinimo mokykloje. Duomenys tyrimo analizei rinkti pasitelkiant du kokybinės metodologijos instrumentus – kalbai jautriam mokymui skirtą refleksijos įrankį (sukurtą LISTIAC projekte) ir tikslinės grupės (Focus-group) modelį. Šie instrumentai leido surinkti duomenis keturiais pjūviais – asmeniniu (mokinio ir studento/ studento-mokytojo), didaktiniu (mokytojo), institucijos (mokyklos) ir visuomeniniu. Šiame straipsnyje pristatomi tik pirmieji du problemos pjūviai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadas, kad kalbai jautrus mokymas gali būti pasitelkiamas kaip vertingas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo bendrojo lavinimo mokyklose komponentas, sprendžiant daugiakalbės kompetencijos trūkumo problemas.