Klasės (auditorijos) valdymo veiksniai kaip mokymo triukai
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2020.139.7Pagrindiniai žodžiai:
palankumas, korekcinis sprendimas, drausmės laikymasis, įvairovės priėmimasSantrauka
Klasės (auditorijos) valdymas tampa ne tik studentų ir dėstytojų akademinių, bet ir neakademinių bendravimo įgūdžių esminiu laimėjimu. Šiame tyrime dėmesys sutelkiamas į dėstytojų gebėjimą valdyti klasę (auditoriją) siekiant atsakyti į šiuos klausimus: ar dėstytojų palankumas, įvairovės priėmimas, disciplinos laikymasis ir korekcinis sprendimas dėl netinkamo studentų būdo iš dalies ir iš esmės daro teigiamą ir reikšmingą poveikį dėstytojų mokymo vaidmeniui.
Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti dėstytojų mokymo vaidmenį lemiančius veiksnius, kurie svarbūs aukštojo mokslo studentams. Tyrime savanoriškai dalyvavo 215 (18,69 proc.) būsimųjų anglų kalbos mokytojų (angl. PSETs (pre-service English teachers)). Duomenys buvo renkami paprastos atsitiktinės atrankos būdu, t. y. kiekvieną semestrą buvo atrenkami respondentai ir jiems pateikiamas klausimynas pagal Likerto 5 balų vertinimo skalę. Analizuojant duomenis kiekybiškai, buvo naudojama aprašomoji statistika, Pirsono koreliacijos ir regresijos analizė, kur reikšmingumo lygmuo 0,05. Šiuo tyrimu buvo pasiektas laipsniškas ekvivalentiškumas taikant tiesinę regresinę analizę. Palankumas, įvairovės priėmimas, disciplinos laikymasis ir korekcinis sprendimas – tai lemiantys veiksniai, kurie iš dalies (28,8 proc. nuo visos dėstymo veiklos) turėjo teigiamą ir reikšmingą įtaką dėstytojų mokymo vaidmenims. Kitus veiksnius, iš viso 71,2 proc. dėstytojų mokymo vaidmens kriterijų bus galima atpažinti iš kitų klasės (auditorijos) valdymo perspektyvų ateityje.
