Objektyvaus į(si)vertinimo stoka? Mokymosi bendradarbiaujant strategijos taikymas aukštajame moksle

Santrauka

Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip taikant mokymosi bendradarbiaujant strategiją aukštajame moksle tarpusavyje dera grupės veiklos įsivertinimas su grupių tarpusavio ir dėstytojo įvertinimu. Straipsnyje gilinamasi, kaip pasirinkta vertinimo strategija susijusi su adekvačiu grupių įsivertinimu ir kitų grupių darbo įvertinimu. Tyrimas atliktas Islandijos universiteto Verslo fakultete su pirmo kurso studentais (N = 169).
Tyrimas atskleidė, kad grupės savo veiklą įsivertina daug pozityviau, nei jų veiklą įvertina dėstytojas ar kitos grupės. Visos grupės atlikdamos vertinimą laikėsi tų pačių, iš anksto žinomų vertinimo kriterijų. Kaip rodo ankstesnis mūsų (Minelgaitė ir kt., 2019) tyrimas su tais pačiais studentais, daugiau nei 87 proc. studentų savo darbą vertina aukščiausiu galimu įvertinimu. Gauti tyrimo rezultatai kelia pagrįstą prielaidą, kad individualusis savęs pervertinimas nepasikeičia pradėjus dirbti grupėse, o atvirkščiai – grupės įsivertinimas nėra realistiškesnis ar adekvatesnis nei individualus savo darbo įsivertinimas. Kita vertus, mūsų tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad, vienoms grupėms vertinant kitas, net 61,76 proc. grupių kolegų darbą vertino kritiškiau nei dėstytojas. Tokius tyrimo rezultatus linktume grįsti tuo, kad: 1) kontekste, kuriame atliktas tyrimas, t. y. Islandijos universitete, užprogramuotos individualiosios vertybės; 2) verslo sektorius iš esmės yra pagrįstas konkurencija; 3) nemenki iššūkiai taikant mokymosi bendradarbiaujant strategiją aukštojo mokslo sektoriuje.