Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys pagrindinės ir vidurinės mokyklos gimtosios kalbos ugdymo sistemoje
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2013.1839Pagrindiniai žodžiai:
vidurinė ir pagrindinė mokykla, kalbinis ugdymas kaip socialinis kultūrinis reiškinys, lietuvių kalbos ugdymo strategijaSantrauka
Kalbinis ugdymas pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje yra viena iš svarbesnių bendrojo ugdymo sričių. Labai svarbu, kad, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvoktų istorinės atminties, tradicijų, gimtosios kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę. Be gimtosios kalbos, mokydamiesi kitų tautų kalbų ir pažindami kultūras mokiniai supranta, kad kiekviena kultūra yra unikali, įgyja daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pagrindus. Visa tai sudaro prielaidas ugdytis atsakomybe, kūrybingumu grįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms. Vienas iš lietuvių kalbos ugdymo uždavinių – pažinti kalbą kaip tautos kultūros dalį, suvokti kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoti. Kalbinio ugdymo turinį pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje reglamentuoja bendrosios programos, o programos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į lietuvių kalbos ugdymo strategijos nuostatas.
