Baltijos šalių mokytojų sąjunga ir jos veiklos XX a. trečiąjį–ketvirtąjį dešimtmetį

Santrauka

Tyrimo tema – Baltijos šalių mokytojų sąjunga ir jos veiklos trečiąjį–ketvirtąjį xx a. dešimtmetį. Tyrimo pagrindas: Latvijos mokytojų sąjungos savaitraštis „Musu Nakotne“ ir periodinis Latvijos švietimo ministerijos leidinys „Izglibitas Ministrijas Menesraksts“, kurie gana plačiai atspindi Lietuvos, Latvijos, Estijos mokytojų tarptautinį bendradarbiavimą, Baltijos šalių mokytojų sąjungos liniją. Oficialiai Sąjungos nuostatai priimti 3-iojoje Baltijos mokytojų konferencijoje Lietuvoje, vykusioje 1924 m. rugpjūčio 18–19 d., bet faktiškai patys atstovai laikėsi požiūrio, kad Sąjunga veikia nuo 1922 m. konferencijos.

Tyrimas atskleidė, kad Latvijos mokytojų sąjunga, kuri išsiskyrė savo socialdemokratiškomis pažiūromis į visuomenę, žmogų ir švietimą, be kitos veiklos, taip pat vykdė aktyvų tarptautinį organizacinį darbą. Latvijos, Lietuvos ir Estijos mokytojai Baltijos šalių mokytojų sąjungos veikloje taikė įvairius bendradarbiavimo būdus: pedagoginius kongresus, konferencijas, ekskursijas, keitimąsi darbo patirties išvykomis ir t. t.

Masiškais ir tematiškai išsamiais reikėtų pripažinti trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – mokytojų kongresus. Iki 1933 m. galima įvardyti tris tokius kongresus: 1-asis Baltijos šalių mokytojų kongresas vyko Rygoje 1925 m. birželio 21–22 dienomis; 2-asis kongresas įvyko Taline 1928  m., o 3-iasis – 1931 m. birželio 28–29 d. Taline. 4-asis Baltijos šalių mokytojų kongresas buvo planuotas 1934 m. birželio 2, 3 ir 4 d., bet po valstybinio 1924 m. gegužės 15-osios perversmo Latvijoje visas socialdemokratų, tarp jų ir mokytojų, aktyvi veikla buvo nutraukta. Tuose kongresuose dalyvaudavo net iki 600 mokytojų iš trijų Baltijos šalių. Nuo 1922 iki 1933 m. kasmet vykdavo ir Sąjungos konferencijos.

Galima teigti, kad Baltijos šalių mokytojų sąjungos veikla nutraukiama dėl autoritarinio režimo Latvijoje, kadangi pastarasis nuo 1934  m. gegužės nutraukė Latvijos mokytojų sąjungos, kuri buvo trijų šalių Sąjungos koordinatore Latvijoje, veiklą. Lietuvos ir Estijos mokytojų sąjungų veiklai niekas nekliudė.

Baltijos šalių mokytojų sąjungos veiklą vertinti vienareikšmiškai negalima. Viena vertus, ši veikla apima to laikotarpio diskursą, kai laisvanoriški žmonių jungimaisi į įvairias sąjungas siekti bendrų tikslų buvo labai populiari visuomeninio gyvenimo forma. Antra vertus, šiame mokytojų tarptautinio bendradarbiavimo procese keitimasis informacija ir patirtimi vyko iš esmės tik kongresuose ir konferencijose, laikotarpiais tarp jų bendradarbiavimo nebuvo.