Teatro dalykas Lietuvos mokykloje: ryšiai su edukaciniu kultūriniu kontekstu

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami dar gana naujo edukacinio reiškinio – maždaug prieš 20 metų į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklą įvesto mokomojo (pasirenkamojo) teatro dalyko ryšiai su edukaciniu kultūriniu kontekstu – egzistuojančia ilgamete vaikų ir jaunimo neformaliojo teatrinio ugdymo veiklos praktika. Teatro dalyko bendrosios programos parengtos pagal Jungtinėse Amerikos Valstijose susiformavusią dalykinio meninio ugdymo sampratą (angl. Discipline-based Art education). Be to, jos ryškiai atspindi į mokinių kompetencijas orientuoto ugdymo kryptį. Tiek savo paskirtimi, tiek turiniu, numatomais pasiekimais teatro dalykas skiriasi nuo neformaliojo teatrinio ugdymo veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak M. Lukšienės, naujovės sėkmingai gali būti perimamos „tik pagal savąjį kultūros modelį“, jas prisitaikant savo kontekstui, straipsnyje parodomi teatro dalyko bendrųjų programų ryšiai su šalies neformaliojo teatrinio ugdymo tradicijomis, bendrumai tarp vartojamų sąvokų, sampratų, nuostatų. Atskleidžiant teigiamas sąsajas su neformaliuoju teatriniu, vykusiu bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu ir kūrimu, sukuriamos prielaidos įveikti teatro dalyko „svetimumo jausmą“, paskatinti jo darnią integraciją į ugdymo praktiką, geriausių šalies teatrinio ugdymo tradicijų tęstinumą ir plėtojimąsi.