Pradinių klasių mokinių literatūrinio ugdymo(si) turinio ir galimybių kaita atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2013.1799Pagrindiniai žodžiai:
švietimo reforma, kalbos ugdymo tikslai, literatūrinio ugdymo(si) turinys, vidinė integracija, literatūros ir kalbos ugdymo integracija, literatūrinė medžiaga, vadovėlio sistemaSantrauka
Nepriklausomos Lietuvos mokyklos kaita prasidėjo nuo pradinio ugdymo. Gal todėl pradinių klasių ugdymo turiniui, jo įgyvendinimui tiek daug dėmesio skyrė pagrindinė švietimo reformos iniciatorė, strategė ir kūrėja daktarė Meilė Lukšienė. Ji tinkama linkme kreipė ir pirmos lietuvių kalbos integruotos programos (1992) kūrėjus, ir atidžiai skaitė bei vertino šiai programai įgyvendinti parengtus lietuvių kalbos vadovėlius (1992–1996). Straipsnyje analizuojama viena iš integralių lietuvių kalbos ugdymo turinio dalių – literatūrinis ugdymas ir jo įgyvendinimas pirmųjų integruotų vadovėlių sistemoje. Tuo tikslu atlikta lyginamoji ankstesnių ir integruotų lietuvių kalbos programų analizė, pasirinktais aspektais išanalizuotas pirmųjų integruotų vadovėlių turinys: ugdymo depolitizacija, literatūros ir kalbos ugdymo integracija, nauji kūrinių atrankos kriterijai ir jų analizės principai. Naujai literatūrinio lavinimo krypčiai pradinėse klasėse didelės reikšmės turėjo ir daktarės M. Lukšienės bei kitų švietimo pertvarkos strategų teoriniai darbai, parengti dokumentai kultūros ir švietimo politikos klausimais.
