M. Lukšienės įžvalgos vertinant ugdymo tendencijų sklaidą
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2013.1797Pagrindiniai žodžiai:
ugdymo idėjos, pedagoginės minties skirstymas, tendencijosSantrauka
Pedagogikos istorijoje kaupiami ugdymo praktikos aprašai, analizuojamos, lyginamos ir vertinamos ugdymo idėjos. Retrospektyviai nagrinėjant Lietuvos ir tarptautinius pedagogikos istorijos tyrimus atrandamos įvairios ugdymo idėjų nagrinėjimo prieigos. Straipsnyje analizuojama Lietuvos edukologų patirtis skirstyti ugdymo idėjas į teorijas, kryptis, sroves, paradigmas, koncepcijas. Išskirtinis habilituotos daktarės M. Lukšienės vaidmuo kuriant ir plėtojant modernią švietimo sistemą, ugdant demokratišką krašto bendruomenę. Lietuvos pedagoginės minties raidą M. Lukšienė sieja su nacionalinės kultūros klausimais. Bendrame Lietuvos ugdymo mokslo darbų kontekste jos tyrinėjimai išsiskiria kultūrologiniu aspektu. Vertinant ugdymo kultūros ir žmogaus raidos sankirtas analizuojami mokslininkės įvardyti ugdymo srautai: pragmatinis-technologinis ir humanistinis-kultūrinis. Visapusiškas ir integralus edukacinės erdvės pažinimas, stebėjimas ir vertinimas įpareigoja tiksliai nustatyti esamą ugdymo būklę ir prognozuoti perspektyvą. Straipsnyje nagrinėjamos daktarės M. Lukšienės įžvalgos ugdant „Homo humanus“. Mokslininkė ugdymo tendencijas nustato ne išbaigtai sistemai apibūdinti, o jų fragmentiškai raiškai išryškinti. Ugdymo raiškos įvairovė sudaro sąlygas ugdymo fragmentams ir situacijoms laisvai judėti ir šlietis tai prie vieno, tai prie kito ugdymo srauto.
