Studentų įsitraukimo į pilietinio judėjimo veiklas problematika XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2014.1766Pagrindiniai žodžiai:
civilinė veikla, civilizacija, pilietinės savybės, savanoriškumasSantrauka
Straipsnyje siekiama atskleisti jaunimo pilietinio aktyvumo reiškinį Rusijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. sandūroje. Pilietinis dalyvavimas yra suprantamas kaip integruotas asmens kokybės formavimas, kurio pagrindiniai elementai yra socialinis solidarumas, patriotizmas,
įsipareigojimo teisinė atitiktis ir etinės vertybės, noras dirbti dėl Tėvynės, siekiant jos gerovės. Kaip vienas svarbiausių pilietinio ugdymo komponentų iškyla dvasinės-moralinės vertybės ir puoselėjamos krikščioniškojo asketizmo, meilės savo tėvynei idėjos.
Pažymima, kad, siekiant didesnio jaunimo įsitraukimo į pilietinį judėjimą, svarbus vaidmuo tenka švietimui, kuris gali prisidėti išsaugant pilietinį potencialą, stiprinant ir plėtojant žmogaus vertybes, ugdant pilietinių teisių ir pareigų suvokimą. Pasitelkus pedagogines priemones gali būti užtikrinamas pilietinis asmens augimas per žmogiškojo potencialo raišką, dvasingumo bei socialinės ir moralinės atsakomybės plėtojimą.
Šiandienos pilietiniam aktyvumui užtikrinti būtina atsižvelgti į praeito amžiaus patirtį, stiprinant pilietinį ugdymą šiuolaikinėse mokyklose, siekiant užkirsti kelius netolerancijai ir socialiniam radikalizmui.
