Fizinis ugdymas ir kalbos plėtojimas

Santrauka

Straipsnyje analizuojami Kalbos veiksmų plano „Veiksmas 53“ bandomojo tyrimo rezultatai, kurio metu analizuotas ryšys tarp paauglių fizinio ugdymo ir kalbų mokymosi. Remiamasi prielaida, kad plėtojant paauglių fizinį ugdymą bei intensyvinant jų sportinę veiklą yra skatinami bendrieji paauglių pažintiniai gebėjimai, jų lavinimas. Pagrindinis projekto tikslas – nustatyti paauglių fizinį išsivystymą ir kalbų mokymosi lygį, sutelkiant dėmesį į jų kalbinės kompetencijos plėtrą jiems nuolat dalyvaujant sporto veikloje. Straipsnyje pateikiami ir analizuojami aukštesniųjų klasių (15–18 m.) mokinių (N = 126) tyrimo duomenys, taikant standartizuotus aprašus, siekiant įvertinti dalyvių kalbos įgūdžius. Fizinio pasirengimo lygmeniui nustatyti su 7–8 mokiniais buvo atliekamas konkrečios sporto šakos bandymas. Tyrimo metu buvo siekta nustatyti tiriamųjų asmeninio tobulėjimo, pažinimo raidą, mokyklos veiklos mastą, parodant sąsajas tarp sporto ir kalbų mokymosi bei jų tarpusavio poveikį. Remiantis bandomojo tyrimo išvadomis, būtina plėsti tyrimo apimtis, perkeliant bandomojo tyrimo modelį į kitų mokyklų  kontekstą, nagrinėjant tolesnę scholastikos ir karjeros plėtrą, tęstinį sistemų dalyvių ir vertinimo metodų kūrimą, atsižvelgiant į tradicines švietimo priemones, egzaminus ir kt. Būtina atsižvelgti į ypatingą kūno kultūros ir kalbų mokymosi tarpusavio ryšį ir priklausomybę.
Bandomasis projektas parodė, kad integruotas mokymo turinys, įvairios mokymosi sąlygos, tinkamas mikroklimatas mokykloje gali padėti sukurti ir plėtoti visiems, tiek atskiriems dalyko mokytojams, tiek kiekvienam vaikui, priimtinas sritis.