Vaikų autistų akių kontakto ir tiesioginės sąveikos nepakankamumas socialiniuose santykiuose
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2014.060Pagrindiniai žodžiai:
vaikas autistas, akių kontaktas, tiesioginis bendravimas, socialiniai santykiai, socialinis bendravimasSantrauka
Pagal autizmo diagnostikos kriterijus problemų spektras apima vaiko socialinę raidą, bendravimą, suvaržyto elgesio modelius, veiklą ir interesų sritis. Tačiau didžiausių sunkumų nuo autizmo kenčiantys vaikai patiria dėl santykių su kitais žmonėmis. Akių kontakto sutrikimai ir negebėjimas sutelkti dėmesio į pašnekovo veidą yra dažniausi simptomai. Didžiausios kliūtys užmezgant socialinius ryšius yra akių kontakto vengimas, negalėjimas bendraujant žvelgti pašnekovui į akis, negebėjimas interpretuoti pašnekovo žvilgsnyje slypinčios informacijos bei žvilgsniu perteikti savo jausmus, kaip ir nepakankamas žvilgsnio krypties svarbos supratimas ar mimika perteikiamos informacijos apsunkintas interpretavimas, taip pat ribotas emocijų ir pažįstamų veidų atpažinimas. Kadangi vaikai autistai negali visiškai panaudoti per akių kontaktą gaunamos informacijos ir negeba nagrinėti veido išraiškos, tų vaikų patirtis labai susiaurėja. Šio straipsnio tikslas yra pateikti tyrimo rezultatus ir pastebėjimus akcentuojant nepakankamą vaikų autistų akių kontaktą ir ribotą tiesioginę sąveiką socialiai bendraujant; taip pat atlikta šių sunkumų, lemiančių ribotas socialinių ryšių galimybes, analizė.
