Pagalbos priimti sprendimus modelis kaip priemonė psichosocialinę negalią turinčių asmenų socializacijai: teisiniai ir švietimo iššūkiai Lietuvoje

Santrauka

Asmenų, turinčių negalią, socialinei integracijai užtikrinti yra itin svarbi socializacija, kaip asmens socialinės patirties kaupimas, perėmimas ir atgaminimas aktyviai veikiant, priimant sprendimus, bendraujant ir susikuriant atitinkamą socialinį statusą. Straipsnio tikslas – supažindinti su nauja pagalbos priimti sprendimus koncepcija. Pagalbos priimti sprendimus modelis kaip priemonė yra numatyta naujame žmogaus teisių dokumente – JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje (Konvencija). Ši priemonė padeda asmenims, turintiems negalią, tinkamai įgyvendinti visas savo teises. Nauja pagalbos priimti sprendimus koncepcija kelia daug iššūkių teisiniu, socialiniu, švietimo aspektais, kaip tinkamai įdiegti ir įgyvendinti šį modelį praktikoje, kad būtų apsaugotos teisės ir užtikrinta efektyvi socialinė integracija ir socializacija vienos iš labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių – psichosocialinę negalia turinčių asmenų.

Atlikta teisinė studija siekė šių konkrečių uždavinių: apžvelgti naujus teisinius reikalavimus, kurie įtvirtinti Konvencijos 12 str., numatančius lygybės prieš įstatymą nuostatas visiems asmenims, turintiems negalią; kritiškai išanalizuoti Lietuvos teisinę bazę bei jos nuostatas dėl teisinio neveiksnumo instituto, įvertinant jų atitikimą (neatitikimą) tarptautiniams reikalavimams; apžvelgti ir išanalizuoti pagalbos priimti sprendimus modelio pagrindinius kriterijus bei egzistuojančias kitų šalių praktikas; remiantis atlikta lyginamąja analize, pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos teisinės bazės tobulinimo, reikalingų teisinių, socialinių paslaugų bei švietimo pagalbos priemonių, siekiant diegti bei įgyvendinti pagalbos priimti sprendimus modelį Lietuvoje, užtikrinant visų psichosocialinės negalios asmenų, kaip teisės subjektų, veikimą ir teisių realizavimą bei pagarbą jų žmogiškajam orumui.