Kalbėjimo, kaip socializacijos prielaidos, raiška Lietuvių gimtosios kalbos ugdymo programoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojama kalbėjimo, kaip socializacijos prielaidos, raiška Lietuvių gimtosios kalbos ugdymo programoje. Teorinėje dalyje lyginamos dvi mokymosi teorijos siekiant išryškinti kalbėjimo svarbą kognityviniams ir socialiniams mokinių pasiekimams. Teorinė analizė remiasi dviejų mokymosi teorijų – konstruktyvizmo ir socialinio konstruktyvizmo – nuostatų lyginimu. Tiriamojoje straipsnio dalyje analizuojama dvejopa kalbėjimo – kaip mokymosi objekto ir kaip mokymosi priemonės – paskirtis ir raiška Lietuvių gimtosios kalbos ugdymo programoje pagrindinei mokyklai.

Lietuvoje gimtosios kalbos ugdymo didaktų nėra nagrinėta, kaip ir kiek kalbėjimas ir kalbėjimasis sudaro galimybę mokiniui tapti atsakingu visuomenės piliečiu, todėl šio straipsnio mokslinė problema – paanalizuoti, kuria mokymosi samprata (konstruktyvistine ar socialine-kultūrine) grindžiama Lietuvių gimtosios kalbos bendroji programa pagrindinei mokyklai. Tyrimo objektas – konstruktyvistinės ir socialinės-kultūrinės mokymosi teorijų raiška pagrindinio ugdymo Lietuvių gimtosios kalbos bendrojoje

programoje. Tyrimo tikslas – atskleisti, kuria mokymosi teorija (konstruktyvistine ar socialine-kultūrine) remiamasi Lietuvių gimtosios kalbos bendrojoje programoje, ir aptarti kalbėjimo, kaip socializacijos prielaidos, raišką. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti konstruktyvistinį ir socialinį kultūrinį požiūrį į mokymąsi; 2) išanalizuoti, ar Lietuvių gimtosios kalbos bendrojoje programoje formuluojami tikslai, uždaviniai, mokinių pasiekimai, ugdymo gairės grindžiamos socialinės-kultūrinės mokymosi teorijos nuostatomis.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė, bendrosios lietuvių kalbos programos kokybinė analizė.

Tyrimo metu buvo konstatuota, kad konstruktyvistinės mokymosi teorijos požiūriu mokymasis yra individuali kognityvinė veikla, o socialiniu-kultūriniu – socialinė-kultūrinė veikla, kuri tiesiogiai susijusi su mokinio socializacija. Lietuvių gimtosios kalbos bendrosios programos įvadinėje dalyje aiškiai išreikštas siekis sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis veiksmingo kalbėjimo gebėjimus. Pasiekimų aprašai ir ugdymo gairės labiau pagrįstos konstruktyvistine mokymosi teorija. Siekiant plėsti sėkmingos mokinių socializacijos galimybes labiau turėtų būti akcentuojamas kokybiškas tyrinėjamasis diskutavimas, kaip mokymosi objektas ir mokymosi priemonė, išsamiau išreikšti jo požymiai pasiekimų aprašuose, pateiktos aiškesnės nuorodos mokytojams ugdymo gairėse.