Paauglių socializaciją skatinantys veiksniai

Santrauka

Žmogaus istorinė raida neatsiejamai susijusi su socializacijos procesu, išmokančiu „vaikus ar naujus visuomenės narius šios visuomenės gyvenimo būdo“ (Giddens, 2005), taip sudarant sąlygas žmogui tapti „visuomeniniu žmogumi, asmenybe“. Nenutrūkstamame socializacijos procese įvairialypė aplinka, suaugusieji (ir kiti) sudaro sąlygas vaikui dalyvauti visuomenės gyvenime, suvokiant vystymosi dėsnius, perimant ir prisiimant atlikti socialinius vaidmenis.

Vadinasi, socializacijos procesas, nesudarantis sąlygų išsiugdyti gebėjimą bendrauti, internalizuoti pozityvias bendravimo normas, vertybes ir kt., gali pastūmėti asmenį į atskirtį, nepripažinimą tampant problema ir našta visuomenei (Schwanitz, 2001; Tillman, 1994; Kolominskij, 1999; Kvieskienė, 2005; Barkauskaitė, 2001; Juodaitytė, 2002 ir kt.). Keliamas probleminis klausimas, kur link krypsta paauglių socializacijos procesas, kokių veiksnių kaita šeimoje ir mokykloje yra ryškiausia.

Tyrimo objektas – V–VIII klasių paauglių socializacijos procesas.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir aptarti kai kurių veiksnių kaitą šeimoje ir mokykloje vykstant socializacijos procesui.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir empirinių tyrimų lyginamoji analizė, anketinė apklausa, stebėjimas, pokalbis, statistinė analizė.

Paauglių V–VIII klasių mokinių mokslinį tyrimą organizavome 2008 – 2009 m. m. gruodžio mėnesį su švietimo vadybą studijavusiais magistrantais. Tyrime atsitiktinės atrankos būdu apklausti 984 mokiniai.

Mokslinis tyrimas vykdytas nuo 1972–1973 m. m., kas penkeri metai iki 1998 – 1999 m. m. ir pakartotas 2008–2009 m. m., aiškinantis nagrinėjamų problemų sociopedagoginę kaitą.

Iš ilgalaikių sistemingų mokslinių tyrimų duomenų bei praktinės veiklos patirties galima padaryti šias išvadas:

atliekamas ilgalaikis tyrimas kaskart atspindi vis kitas socialines, ekonomines, edukacines, demografines bei psichologines problemas. Ryškiausios šeimos pokyčių tendencijos yra: šeimos struktūros kaita, santykių susvetimėjimas, vaikų saugumo silpnėjimas, knygų skaitymo pakeitimas kompiuteriu ir kt.;

tyrimas atskleidė santykių susvetimėjimo tendencijas klasėse, mokyklose: apie 50 proc. tirtų paauglių formaliose bendruomenėse jaučiasi nesaugūs, neturi sąlygų bendrauti, rasti pripažinimą, save realizuoti ir kt.;

vis skurdesnė darosi juridiškai įteisinta neformali veikla ir aktyviai platėja veiklos kryptys, dažnai peraugančios ir į visuomenei pavojingą veiklą (vagystes, chuliganizmą, narkotikų vartojimą, azartinius žaidimus ir kt.;

išryškėjo būtinumas mokyti paauglius atsirinkti virtualios aplinkos pasiūlymus, juos analizuoti, apie juos kalbėtis, subtiliai kontroliuoti ir kt.