Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų globa ir švietimas Vilniaus vaivadijoje (1920–1939 m.)

Authors

  • Stefania Walasek University of Wroclaw, Poland

DOI:

https://doi.org/10.15823/p.2014.045

Pagrindiniai žodžiai:

globa, auklėjimas, ugdymas, Vilniaus vaivadija

Santrauka

Antrosios Lenkijos Respublikos laikotarpiu Vilniaus vaivadija buvo priskiriama prie vargingiausių šalies rajonų. Dėl to buvo svarbu imtis daugelio veiksmų kovojant su skurdu, nedarbu ir benamyste. Kadangi vaikų ir jaunimo situacija buvo ypač sunki, teko spręsti ekonomines, sveikatos ir švietimo problemas gerinant jų padėtį. Kaip paaiškėjo, nei centrinė, nei vietos valdžia, veikdamos atskirai, tų problemų išspręsti negalėjo. Palyginti su kitais Lenkijos rajonais, šis rajonas buvo atsilikęs visu šimtmečiu, ir siekiant įveikti tą didžiulį atotrūkį reikėjo ne tik finansinių išteklių, bet ir didesnio visuomenės sąmoningumo.

Be centrinės ir vietos administracijos pastangų, svarbus vaidmuo teko atskirų asmenų ir organizacijų iniciatyvai, nes pastarieji veikė per įvairias Vilniaus vaivadijos socialines grupes.

Būtina pažymėti, kad iš esmės įvairios veiklos formos buvo sutelktos į materialinės paramos teikimą, aprūpinant gyventojus pastoge, maistu ir rūbais. Buvo rūpinamasi ir švietimo reikalais, tačiau pirmaisiais Antrosios Lenkijos Respublikos metais tai nebuvo pirmaeiliai reikalai. Gausiuose centruose dirbantis personalas nebuvo tinkamai profesiškai pasirengęs. Analizuojant išlikusius tų centrų dokumentus matoma, kad tų pačių žmonių, dirbusių ir su vaikais, ir su jaunimu, pavardės nuolat kartojasi. Trečiojo dešimtmečio viduryje švietimo ir ugdymo klausimai iškilo į pirmąją vietą, bet materialinės paramos teikimas ir toliau liko svarbiu organizacijų ir draugijų uždaviniu.

Nepaisant šiame straipsnyje nagrinėjamų sunkumų, kūrėsi ir veikė platus spektras ugdymo ir globos institucijų: globos ir švietimo centrai, mokyklos, kursų programos, darželiai, našlaičių namai, dienos centrai, liaudies kultūros namai, atvirieji universitetai, suaugusiųjų švietimo mokyklos. Vietos aktyvistams pavyko sudominti gyventojus dienos stovyklomis, vasaros stovyklomis, sveikatos centrais ir vadinamosiomis kaimo vaikų stovyklomis. Tačiau visą šią įvairialypę veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

Atsisiuntimai

Publikuota

2014-12-22

Kaip cituoti

Walasek, S. (2014). Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų globa ir švietimas Vilniaus vaivadijoje (1920–1939 m.). Pedagogika / Pedagogy, 116(4), 23–34. https://doi.org/10.15823/p.2014.045

Numeris

Skyriai

Straipsniai