Tautodailė – etninės kultūros ugdymo prielaida
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2015.067Pagrindiniai žodžiai:
etninė kultūra, tautodailė, dailės ugdymasSantrauka
Etninė kultūra yra socialinio ugdymo dalis, kuria savaimingai ugdomos bendrosios ir etnokultūrinės kompetencijos, grindžiamos tautos kultūrinės patirties, tradicinių dorovės normų perėmimu, tautine ir pilietine savimone, pagarba gimtajai aplinkai, šeimos, bendruomenės ir tautos paveldėtoms tradicijoms. Tautodailė yra etninės kultūros dalis, susidedanti iš kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos, atspindinti daugumos tautos žmonių nuo seniausių laikų ilgus amžius kauptą patyrimą. Šiuolaikinis tradicijų etnoso vertybių perdavimas iš kartos į kartą priklauso nuo ugdymo, papročių, tradicijų tęstinumo, todėl etnokultūros ugdymo svarba tautinio tapatumo išsaugojimui akcentuojama ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Tarp jaunimo vyraujantis neigiamas požiūris į etnokultūros puoselėjimą, tautodailės vertinimas kaip „atgyvenos“, suponavo tyrimo tikslą – atskleisti XI–XII klasių mokinių tautodailės pažinimą kaip etninės kultūros ugdymo prielaidą. Straipsnyje pristatomi keturiolikos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų XI–XII klasių mokinių (N = 534) apklausos duomenys, atskleidžiantys jų požiūrį į tautodailę. Interviu su dailės mokytojais (N = 25) atskleidė, kad tautodailės pažinimą jie tapatina su liaudies menu, įžvelgia išsamesnio šiai temai skiriamo dėmesio dailės ugdymo programose trūkumą.
